„Jei tikite muzikinėmis pasakomis, įsivaizduokite, jog “Rubik” paima „TV On The Radio“ tekstūrą bei atmosferą, sutuokia visa tai su Sufjan Stevens valtornos dvasinu komfortu, o galutinį patiekalą dar papildomai paskanina „The Cure“ tipo naiviomis melodijomis.”
Citata aukščiau yra apie trečiąjį ir, gaila, paskutinįjį renginių ciklo “Klaipėda Goes Indie” koncertą, kurio metu gegužės 8 d. Klaipėdos klubo „Roxy“ scenoje pasirodys Suomijos grupė „Rubik“. Tiesa, kitą dieną, gegužės 9-ąją „Rubik“ pasirodys ir Vilniaus bare “Bix” pubo „Artistai” kiemelyje, kur suomiai pristatys naujausią antrąjį savo albumą “Dada Bandits”.
Pirmasis grupės albumas „Bad Conscience Patrol“ (2007), tiesą sakant, manęs nenustebino. Greičiau nuvylė. Eilinis rokelis su britpopo prieskoniu, kurio net pristatomasis singlas „City & The Streets“ sunkiai patektų į rekomenduojamų paklausyt sąrašą. Nors kompozicijose „Buildings“ ir „The Interventionist“ jau galima buvo užgirsti tai, kas verčia krūpčioti šiandien klausant naujojo albumo „Dada Bandits“.
httpv://www.youtube.com/watch?v=742Hz4aipCU
O „Dada Bandits“ užkabino kaip reikiant. Albumas nevienodas: lengvas svajingas indiepop pačiose netikėčiausiose vietose pakeičia ne tik ritmą, bet ir stilių, pasipildo trashinio metalo intarpais, kurie lyrišką nuotaiką paverčia zombišku maurojimu. Na, kažkas panašaus gautųsi jei Pieno lazerius sukarpytų Ghostorm‘ai. Jei ne šie „intarpai“, galima būtų sakyti, kad tai vykusi tų pačių suomių poproko grupės „The Crash” kopija. Dabar tas perėjimas iš elektroninio pop roko į kietesnį skambesį ir atvirkščiai daro „Dada Bandits“ kompozicijas vertas lyginti su Mew, Mercury Rev ir The Block Party. Toks gretinimas gali pasirodyti keistokas, bet čia reikia pasakyt, kad kiekvieną „Dada Banditas“ kūrinį galima analizuoti atskirai, nes jei ne visą albumą jungiantis vokalas, nelabai suvoktum, kad tai to pačio kolektyvo kompozicijos.
Skirtumą patys galite pajust paklausę dinamiškos „Goji Berries“ ir švedų indie poprokerius „Shout Out Loud“ primenantį „Wasteland“
httpvh://www.youtube.com/watch?v=UX6oNlbOr9A&feature=player_embedded
Šeši žmonės ant scenos (tikiuosi tiek bus ir šį savaitgalį), tiek studijiniuose įrašuose, tiek gyvai perteikia tikrai didžiulį kiekį energijos. Nepasikrauti būtų tiesiog neetiška.
httpv://www.youtube.com/watch?v=qspFEOvLF0k&feature=related
httpv://www.youtube.com/watch?v=910-wSutdJc&feature=related
Kažkas nuostabaus už indie muzikos gerbėjui įkandamą kainą šį savaitgalį:
„Roxy“ Klaipedoje – su skrajute – 15 Lt., kitiems 20 Lt.
„Bix” “Artistų“ kiemelyje Vilniuje – 10 Lt.
Kai paklausiau jų myspace, pirmas įspūdis buvo MEW. Bet čia gal todėl, kad anų labai laukiu :) O šiaip tikrai, už tokią kainą, toks reikalas… Tikiuos ne mažesnio kaifo nei po Hatifnats ir Tribes Of The City, kurie Vilniuje tiesiog apžavėjo.
Kad Vilniuje gros jie ne Bix bare, o Artistuose!
aha ir man taip sako dabar organizatoriai, tai pakeičiam :)
Ačiū, tikra tiesa. Kažkas neskaito papildytų pranešimų spaudai.
O Kažkas skaito tik MySpace.
Beje Vilniuje pradžia 20 val. ir apšildys Flamingai
na kaip?
na, kaip – šiaip sau. įraše jie skamba geriau. scenoje buvo keturiese, tai instrumentalas apsiribojo gitaromis, būgnais ir sintezatoriais, kurių man labai pritrūko. įspūdis toks, kaip su Interpol, Block party ir pan. kalibro bandais: jeigu nesi 16inis ir neini iš proto dėl įrašo, tai ir per koncertą Ribik nepamėgsi. o jei paprastai – gyvai jiems trūko melodingumo.
ir paprastas pastebėjimas: suomiai panašūs savo stiliumi į Flamingus, bet jie scenoje atrodo energingai, o Flamingai įsivaizduoja grojantys SigurRosuose, lyg kokie shoegazeriai, bet taip gi nėra. nėra.
Nors offca ir teisus dėl melodingumo, po Flamingų suomiai man sužibėjo būtent melodingumu. O bendrąja prasme tokie melodingi/energingi dalykai visada ganėtinai prastai klausosi gyvai, jeigu dar nesi jų perpratęs iš studijinių albumų – melodiją jau reikia girdėti galvoje, kai jie tave bando pakrauti energija. Visumoj buvo beveik tai, ko ir tikėjausi.