Mes suprantam, kad kaskart kai reikia rinktis tarp kelių renginių, žmonėms sunku ignoruoti masiškumo faktą. Kas geriau: nežinomas, nors ir daug žadantis prancūzų džiazo kolektyvas už 30 Lt ar rock muzikos grandai už 200-300 Lt? Apie ką rytoj rašys „delfi”, apie ką kalbės ir klausinės bendradarbiai? Čia tas pats, kas TV perjungti kerlingą, kai visi žiūri krepšinį. Tik šį kartą be jokių nuoskaudų – kartais net nepilną Piano.lt salę surinkdavę ARTscape programos džiazo koncertai, šį kart gerai išnaudojo visą didžiąją „Mulen Ružo” erdvę.
Islandijos dėka prisiminę jūrų ir žemės transportą prancūzai, tikėtina, pas mus atvyko smarkiai nusikalę, soundcheck’ą darė prieš pat koncertą, bet šį kartą realiai publika, liaudiškai tariant, nepasišiko ir palaikymu reanimavo trijulę. Na, patys muzikantai po koncerto užkulisiuose sakė, kad po dviejų savaičių Suomijoje, kur jiems net nelabai kas plojo, lietuviai atrodė, kaip išprotėję. Ačiū mums už tai, bet realiai tą vakarą „Mulen ružas” buvo lyg amžinas variklis, užburtas ratas – „Jean Louis” užvedinėjo publiką, publika gi užvedinėjo „Jean Louis”.
Toliau skaityti „Jean Louis” trio [Vilnius, Mulen Ružas, vakar]