Neseniai g-taške skaitėme apie „Whitetree“ projektą. Autorius taikliai pastebėjo: „Dar vienas gražiausias šių metų albumas.“ Aš norėčiau pristatyti nieko nenusileidžiančią dar vieną pianino, mušamųjų ir elektronikos sintezę: tai trio iš Prancūzijos „Aufgang“. Francesco Tristano, prancūzų modernistas, pianino virtuozas, išleidęs ne vieną studijinį albumą nuostabios pianino pasakos, aplink save sutelkęs tikrai ne kuklų gerbėjų ratą visame pasaulyje. Kiti du „Aufgang“ nariai – Rami Khalifé (antras pianinas) ir Aymeric Westrich (mušamieji, elektronika) – kartu su Tristano studijavo vienoje prestižiškiausių pasaulyje -Juilliard konservatorijoje.
Elektronikos ir klasikinės muzikos „bendradarbiavimo“ pavyzdžių muzikiniame pasaulyje rasime ne vieną: tai švedas David Wenngren‘as (Geriau žinomas kaip „Library Tapes“), kiek niūresnės kito švedo Tommy Jansen‘o („Elegi“) muzikinės dėlionės, Alva Noto bei Ryuichi Sakamoto duetas ir daugelis kitų. Tačiau „Aufgang“ albumo žaismingumas, pianino skambėjimo štrichai daro jį ypatingu. Jei „Whitetree“ darbą galime talpinti į „ramaus vakaro muzikos“ rėmus, tai „Aufgang“ – priešingai. Du pianinai čia trenkia milžiniška jėga, o mušamieji ir elektronikos garsai prideda albumui greitą ir energingą ritmą. Vienintelis lėtas kūrinys albume (galime vadinti išimtimi) – Prélude du passé“. Tačiau kiti likę aštuoni – kupini aštraus pianino skambesio (tipiškas Tristano kūrybos braižas), kuris kartu su techno stilių primenančiais elektroniniais ritmais bei mušamaisiais daro albumą labai gyvu. Toliau skaityti Aufgang – Aufgang [2009, Infiné]