Žymų Archyvai: Bonus Animus

Knyga: ROBERT A. HEINLEIN „Erdvėlaivių kariai”

3986206_rxgpdiRobert‘o A. Heinlein‘o pristatinėti nereikėtų, kaip ir jo romano „Erdvėlaivių kariai“. Pagal jį Paul‘as Verhoeven‘as susuko puikų to paties pavadinimo filmą, kuris jau susilaukė dviejų prastų tęsinių. Prieš imant į rankas romaną svarsčiau, ar noriu dar kartą patirti kvailą vabalų šaudymą ir, matyt, jei ne autoriaus pavardė ir 1960-ųjų „Hugo“ apdovanojimas, būčiau spjovęs į šį militaristinį mokslinės fantastikos kūrinį.

Skaitant, ne karto matytos (čia pasidarbavo vienos vietinės televizijos pomėgis kasmet parodyti pernai visus rodytus filmus, ir taip kasmet) ekranizacijos siužetas nuolat kabojo prieš akis. Nemačiusiems reiktų papasakoti, kad kalba eina apie, žmoniją iš kosmoso puolančią, vabalų rasę ir kovą su ja. Iš pradžių su baime laukiau, kada prasidės tas nariuotakojų šlavimas nuo planetų paviršiaus, bet jo nebuvo; pamaniau – nieko čia tokio, filmo pradžioje taip pat vyko pagrindinio veikėjo, Džonio Riko, apmokymai, bet knygoje tų karinių manevrų subtilybių buvo tiek, kad „Vabalų karas“ prasidėjo tik romaną įpusėjus. Tarpžvaigždinis karas prasidėjo ir … po kelių puslapių dingo, vėl ėmė lietis nuobodūs karinių dalinių struktūros aprašymai, karinių laipsnių pavadinimai, jų užsitarnavimo galimybės, subordinacijos ypatumai su schemomis. Jaučiausi lyg skaityčiau ne fantastinę, o privalomą karo meno teorijos vadovėlį, maža doze atmieštą autoriaus memuarais, kur persipina militarizmo istorija, tradicijos, mokslas, technika. Dabar suprantu, ką reiškia prie romano lipdomas apibūdinimas „militaristinis“. Galbūt kiti ras tame žavesio, bet man visų karinių subtilybių romane buvo gerokai per daug. Toliau skaityti Knyga: ROBERT A. HEINLEIN „Erdvėlaivių kariai”

G.rybai #3: knygleidybų keturlogijos

grybai3

Jaučiu pareigą pasiaiškinti ir paaiškinti. Pavadinimas „G.rybai“ turi daug bendro su mūsų pažįstamais „liaudies grybais“ ir su tais tikraisiais, nors ir nevalgomais, grybais, moksliškai įvardijamais kaip parazitiniai grybai, kurie sukelia visuotines ir individualias ligas, naikina meno kūrinius, griauna namus, ardo tiltus ir kitaip neleidžia užsidūlėti amžinybei. Bet „G.rybai“ apima ir tą mažesniąją dalį mikologijos, kurioje dalijamasi žiniomis apie tuos kepurėtuosius, dėl kurių Varėna stengiasi tapti Europos sostine. Deja, tokie sielos ir skrandžio delikatesai sudaro mažąją dalį visos grybienos, tad ir šį kartą lengvai paburnosiu, išsiliesiu, išsitaškysiu, bet neapsilaižysiu pasipenėjęs. Toliau skaityti G.rybai #3: knygleidybų keturlogijos