Kol kas internete praktiškai nėra jokios statistinės informacijos apie Belika, net MySpace grupė ar projektas neturi, o LastFM pateikta informacija prilygsta gražiai pasakai. Viena lyg aišku, kad tai prasidėjo Rusijoje, ir jau peržengė jos sienas. Reikia pasakyti, kad Belika grožiui pajusti, iš dalies, reikalinga suprasti rusų kalbą, nors tokie atmosferiniai kūriniai kaip „Сны“, „Мыши“ ir „Сестра“ savo jausmingumu turėtų apžavėti ir teksto nesuprantantį klausytoją.

Minėti trys kūriniai, ypač „Сны“ pasižymi minimalistiniu elektroniniu skambesiu (toks dark ambient, dream pop mišinukas), kurį lydi, nesumeluosiu, balsas iš dangaus ir gotiški tekstai. Toks įspūdis, kad panašių nuotaikų galima pasisemti tik Stiveno Kingo romanų ekranizacijose, kur naktį be vėjo pradeda pačios suptis sūpuoklės ar kai pabaisos suokia nekaltiems vaikučiams gražiausias lopšines, bet šiurpuliukai po kūną laksto nesustodami. Ką kalbėti apie „vaikišką“ dainelę „Мёртвая кошка“, kur tekstas Toliau skaityti BELIKA – Dead Cat (Мёртвая кошка) [Witchhammer Records, 2010] →