Vienu sakiniu: likimo ironija išlenda tada, kai jokios ironijos nereikia.
Apie: apie žmogaus vienišumą, po nelaimės praradus antrąją pusę ir likus vienam. Apie tai, kai viskas pasiekta, bet nėra su kuo dalintis…. Dėstytojas, užknisęs rutina, pavargęs nuo vienatvės, planuoja nusižudyti, bet…
Kodėl žiūrėti? Blogiausias dalykas, pradėjus žiūrėti šį filmą, buvo įtarimas, jog filmas baigsis, tai yra, kad jis apskritai turi pabaigą. Nuo pat pirmo kadro dvelkiantis rafinuotumas, ženklų kalba, sąmojai, intelektualūs pokalbiai, skausmingi, bet geri, monologai… Nuostabiai perteikta nuotaika, nostalgija tam, kas jau lyg ir išėjo, bet dar nepaliko… George (Colin Flirth) draugės vaidmenį atliekanti Julianne Moore – kaip niekada įspūdinga, turbūt po ilgo laiko, būtent iš tų jos atvejų, kai būna „normali vaidyba normaliam filme“ (o ne koks nors, pvz.:„Children of men“). O Colin Flirth sukurtam vaidmeniui apibūdinti tai net nėra tinkamų epitetų – fantastika, ovacijos aukščiausiu lygiu. Toliau skaityti Namų k/t.: „A Single Man“ (rež.: Tom Ford, 2009m.)