Brangakmenis iš Danijos.

Visų pirma, nuostabus muzika – ne kartą pagalvojau, jog galima būtų apsieiti ir be vokalo.

Akustiškas, gyvas, kamerinei aplinkai tinkantis, folko ir klasikinės muzikos įtakotas skambesys žavi derme ir plaukte plaukia. Jau vien plika fortepijoninė įžanga „Chord Left” leidžia suprasti, kad tai bus kažkas tyro, gryno ir nuostabaus. Vėliau prisijungia violončelė ir smuikas. Ir tai – daugiau nei pakanka.

Debiutinis Agnes albumas „Philharmonics” (2010) taip pat buvo neprastas (ypač „Riverside” ir merginai padariusio įtaką John Cale „Close Watch” interpretacija), bet per tuos trejus metus merginos skambesys dar labiau subrendo, išsigrynino ir tapo gilesnis, nors iš gražaus liūdesio ir melancholijos rėmų nepasitraukė. Toliau skaityti AGNES OBEL – Aventine [2013] →