Kai kurių filmų apžvalgas nukelti ateičiai būtų nusikaltimas, nes ateityje jų paprasčiausiai nerodys. Toks likimas ištiks ir ispanų juosta, kurios „remake’u” jau užsiima Holivudas ir konkrečiai David Cronenberg – „Laiko nusikaltimai” bus dar kartą parodyti ketvirtadienį, kovo 12 d. festivalio „Gala” rėmuose ir viskas.

Aprašyme „Laiko nusikaltimai” skamba kaip Sci-Fi trileris, kažkas tarp „Penktadienis trylikta” ir „Atgal į ateitį”, bet realiai jį galėčiau lyginti su 2004 metais įvairiuose indie festivaliuose pasižymėjusiu „Primer”. „Laiko nusikaltimų” minusas ir privalumas yra tas pats dalykas – biudžetas. Mažas biudžetas – 2,5 mln. $. „Laiko nusikaltimai” tai ne specialiųjų efektų triumfas, bet Rubiko kubikas didžiąjame ekrane. Sodyba užmiestyje, sutuoktinių pora, puikų formų mergina, dviratis, du automobiliai, vaistinėlė, nuošalus bokštelis-laboratorija, jos darbuotajas ir persekiotojas bintuotu veidu nuo kurio slėpdamasis Hektoras (vienas iš sutuoktinių) patenka į vonią-laiko mašiną ir įsuka šio filmo variklį. Toliau skaityti Apžvalga: Laiko nusikaltimai / Los Cronocrímenes (Rež. Nacho Vigalondo) →

Po kiek kuklesnio vasario, kovą „Gala” ir vėl atveža puikių filmų – pats tas apšilimui prieš „Kino pavasarį”. Ką ir kodėl verta žiūrėti šį mėnesį? Jeigu turit galimybę, sakyčiau, kad viską.

Kad ir tragiškai imdb lankytojų įvertintas „Chevoliucija”, kritikų ir net žiūrovų giriamas, kaip puiki dokumentinė juosta, kurioje nesijaučia meilės ar neapykantos šiam veikėjui – vien tik puiki istorinė apžvalga iš kurios išsineši paradoksalų jausmą, jog XXI amžiuje Che tapo dalimi to, prieš ką kovojo. Vienintelis minusas, kad „Chevoliucija” bus rodoma ne iš kino juostos.

Mano šio mėnesio akivaizdus favoritas – ispanų įtempo siužeto juosta „Laiko nusikaltimai”. Dievaži, tos ambicingos mažo biudžeto europietiškos juostos, iš kurių Holivudas akimirksniu užsimano išsikepti savo „šedevrą”, retai paveda. Toliau skaityti Apžvalga: k/f Gala kovo mėnesio filmai (kovo 6-12 d.) →

Tai, ką atėjus „Kino pavasariui” esame priversti žiūrėti beprotiškais tempais, „Gala” siūlo ramiai padaryti kiekvieno mėnesio pirmą savaitę. Taip, sakau „Kino pavasaris”, nes neseniai buvau nustebintas, kai vienas žmogus pasakė, kad nevaikšto į šio festivalio seansus, nes mano, jog jis… Komercinis. Tai jau tikrai… Kad ir vasario mėnesio programa, kurioje po vieną filmą iš Kinijos, Australijos, Norvegijos (bent 2-3 to novegų režisieriaus filmai buvo rodyti „Scanoramoje”), du iš Vokietijos ir tik vienas iš JAV, iš kurios lyg ir būtų galima laukti komercijos.

Taigi, ką realiai „Gala” siūlo vasario mėnesį? Rekomendacija nr.1 – Bent Hamer „Naujas pono Horteno gyvenimas”. Kai kam gal ir matytas „Kauno kino festivalio” programoje, filmas priklauso norvegų režisieriui Bentui Hameriui, kuris Lietuvoje jau viešėjo su filmais „Faktotumas”, „Virtuvės istorijos” ir „Kiaušiniai”. Skirtingai nuo JAV rinkai orientuoto „Faktotumo”, „Naujas pono Horteno gyvenimas” yra labai subtili ir šilta šaltoje Norvegijoje nufilmuota juosta. Santūrus humoras ir pagrindinis filmo muzikinis motyvas, kurio autoriai „Kaada”, dar ilgai suksis galvoje. Tik neapsiverkit iš to grožio. Toliau skaityti k/f GALA vasario mėnesio filmų apžvalga (vasario 6-12 d., Vilnius, Kaunas, Panevėžys). →

Kai „Gala” organizatoriai sako, kad sausio mėnesio repertuaras bus vienas stipriausių per festivalio gyvavimą, tuo tikėti, aišku, nebūtina, bet tada pažiūri į repertuarą ir matai – naujas Wong Kar Wai darbas, filmas iš Švedijos, papuolantis į imdb top 250, etc. Šia prasme festivalio savaitė nusimato nelengva – reikia prisipažinti, kad norisi pamatyti bent keturis filmus iš penkių.

Visų pirma, „Leisk man užeiti”. Todėl, kad tai nėra kažkoks patriotinis švedų darbelis už kurį vietiniai imdb lankytojai jam išskirtų 7500 balsų su vidutiniu 8.2 vertinimu, ko pasekoje filmas nusėda geriausiai įvertintų filmų top 250. Prie to dar pridėkime iš anksto klijuojamą kultinio ir arthouse‘inio kino etiketę ir…

Naujas Wong Kar Wai darbas „Laiko pelenaibent jau vizualiai ir emociškai išlipa iš paskutinių dviejų Lietuvoje matytų jo filmų („Meilės laukimas”, „2046”) atmosferos, bet tai nei komplimentas, nei priekaištas Toliau skaityti Gala kino festivalio sausio mėnesio programa (2-8 d.). →

Prisipažinsiu, kad po praeito sezono nesitikėjau, jog atgims „Gala” kino festivalis. Lankomumas buvo santykinai nedidelis, tiesa, ir sezonas tik pirmas, o festivalio modelis kiek netradiciškas Lietuvai – vieną kiekvieno mėnesio savaitę. Gal pamatymas gero europietiško ar indie filmo „Gala” festivalyje nesuteikia tiek „pakazūchinio” snobizmo taškų, kiek kelionė į „Kino pavasario” filmus, tačiau kino gurmanų tai neturėtų jaudinti.

Taigi, nuo šio ketvirtadienio prasideda, o toliau kiekvieno mėnesio pirmą savaitę tęsis gerų nerepertuarinių filmų k/f „Gala”. Veiksmas tradiciškai „Forum Cinemas Vingis” (vėliau ir naktiniai seansai Kaune, Panevėžyje bei Šiauliuose). Nuo šio iki kito ketvirtadienio ekranuose keturi filmai, kuriuos sau leidau išdėstyti asmeninių simpatijų dėka.

„Teroro advokatas” visų pirma patiks tiems, kam patiko k/f „Nepatogus kinas” rodytas filmas „Diktatorių medžiotojas”. Tik jeigu to filmo herojus bandė įkišti diktatorių už grotų, tai šio Toliau skaityti Naujas Gala kino festivalio sezonas [nuo lapkričio 27 d.]. →

Viskas baigiasi. Net ir geri dalykai. „Gala” festivalis atsisveikina bent iki rudens, o pabaigai siūlo penkis filmus. Vieną jų, „Om Shanti Om“, jau galėjome matyti praeitą mėnesį, o dabar jis kartojamas, kaip daugiausiai balsų festivalio svetainėje surinkęs filmas. Greta jo dar vienas Bolivudas – „Namastey London“ – kvailas ir naivus jau vien žiūrint „trailerį”, bet prisiminus praeito mėnesio indišką bandymą padaryti rimtą filmą, tai taip gal ir geriau.

„Balastą” organizatoriai nebereikalo vadina bene didžiausia jų festivalio premjera – filmas su apdovanojimais iš „Sundance” išvyko tik šiemet. imdb žiūrovai gal ir skūpūs jo atžvilgiu, bet „Sundance” dovanos už režisūrą ir operatoriaus darbą veltui nedalinamos.

Tsai Ming-Liangas („Kaprizingas debesis”) užleido režisieriaus kėdę savo nuolatiniam aktoriui Lee Kangui-Shengui, o pats tik liko filmo „Išgelbėk mane, Erosai” prodiuseriu, bet jau vien iš nuotraukų kvepia ne ką mažiau iššaukiančia juosta.

Ir galiausiai, Urugvajaus juosta „Popiežiaus tualetas”. Kaip teisingai pastebėjo vienas bičiulis, prisimenant kadais „Kino pavasaryje” rodytą „Viskis”, šį irgi norisi pažiūrėti savaime. Šiek tiek daugiau informacijos čia:

Popiežiaus tualetas / The Pope’s Toilet

[youtube kH40Hdvncks]

Ar dar prisimenate, ką reiškia frazė „Viskis”? Lietuvoje vėl svečiuosis egzotiškojo Urugvajaus kinas. Linksma, poetiška, nuotaikinga ir pamokanti komedija apie mažo Pietų Amerikos kaimelio „verslininkus”, kurie užsimanė lengvai pralobti per Romos Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo vizitą. Į šventas mišias planuoja atvykti apie 50 tūkst. žmonių, o jiems neišvengiamai reikės maisto, gėrimo ir … tualeto. Toliau skaityti Gala sezono uždarymas (gegužės 23-29 d.). →