Žymų Archyvai: Gala

Gala filmų festivalis (balandžio 25-28 d.)

Atšilus orams „Gala” festivalio programa skystėja – gal ir gerai, nėr ko tokiu gražiu oru mirkti kino teatre. Jeigu vis tik neatsivalgėt „Kino pavasario”, JAV indie kino ir noris kažko įvairiau negu lenkų filmai, šturmuokit „Gala”, kur bujos naujasis Bolivudas. Pradėkit nuo intelektualesnio (t.y. to, kuriame yra ir scenarijus, ne tik dainos) „Omkara”, kuris pretenduoja į geriausią šios savaitės filmą, o linksmybes pratęskit „Om Shanti Om”. Iš pastarojo nieko mažiau negu indiškas „Mulen Ružas” tikėtis neverta. „Mergaitė ir lapė” turėtų patikti mėgstantiems Valinskienės garsinamas gamtos valandėles, o turint omeny, kad filmą kurė tie patys žmonės, kaip ir „La Marche de l’empereur”, tai gal net galima laukti kažko daugiau negu filmas šeimai? Apie Wayne Wang (su visa pagarba jam) „Princesė iš Nebraskos” kalbama, jog silpnas, paviršutiniškas darbas. Na, žiūrėkit patys: Toliau skaityti Gala filmų festivalis (balandžio 25-28 d.)

Gala pristato: „Garbė režisieriui!” [Rež. Takeshi Kitano]

Garbė režisieriui! / Kantoku Banzai! (Japonija) [trailer’is]
Rež. Takeshi Kitano

Su įspūdžiais šiai dienai jau nespėju (oficialiam festivalio puslapyje kažkodėl net neminima, kad yra seansas šeštadienį), bet Takeshi Kitano filmą dar galėsit pamatyt sekamdienį ir pirmadienį. Ar verta? Tai nuo daug ko priklauso.

Apžvalgą norisi pradėti „Visiems žinomas Takeshi Kitano pristato…”, bet suprantu, kad ne visi naktimis nemiegojo ir žiūrėjo naktines televizijos transliacijas arba drąsiai gali įvardinti „Zatoichi”, „Lėlių” režisierių. O šiame filme režisieriaus braižo, filmų atpažinimas – labai svarbus, gal net esminis dalykas. Maža to, filme gausu citatų iš kitų Japonijos grand’ų kūrybos – filmo pradžioje matoma kone meditatyvi arbatos gėrimo ceremonija – 1:1 skolinys iš Lietuvoje rodytų Yasujiro Ozu filmų (tie, kam teko tai patirti, greitai atgamins). Bet nors filmas norint panašėja į kino enciklopedijos citavimą ir pajuokavimą citatų atžvilgiu, jį galima žiūrėti ir be specialaus pasiruošimo – galutiniam rezultate tai yra komedija, o po darbo lietuviai į kiną/ teatrą dažniau juk eina ilsėtis, pramogauti, o ne „dirbti”.

„Garbė režisieriui” – Takeshi Kitano pažado pildymas. Pažado daugiau nebekurti filmų apie jakudzas, mafiją. Tai ką jis dabar turėtų daryti, klausia balsas už kadro? Takeshi Kitano į šį klausimą atsako vaizdais Toliau skaityti Gala pristato: „Garbė režisieriui!” [Rež. Takeshi Kitano]

Gala kino festivalis (kovo 28 – balandžio 3 d.)

gala.gifSkubam, skubam iki „Kino pavasario” apžvelgt lyg ir nekonkuruojančio festivalio, eilinę mėnesio pabaigos kitokių filmų dozę. Šįkart be dviejų keistų Azijos režisierių darbų galėsim išvysti vokišką telefoninį žaidimą, ieškoti „netikro” amerikiečio laimės ir išsiaiškinti cezarinę grūdo paslaptį. Bet apie viską trumpai-informatyviai.

Garbė režisieriui! / Kantoku Banzai! (Japonija) [imdb: 7.1/10 (347 balsai)]
Rež. Takeshi Kitano

[youtube l3-b8y-2gqA]

Kaip spėju, šis filmas yra žadėto „Mergaitė ir lapė” paskutinės minutės pakaitalas, nuvilsiąs gamtos dokumentikos mėgėjus, tačiau galbūt pradžiuginsiąs T.Kitano gerbėjus. Ir koks gi tasai japonų meistras, kažkada užsitarnavęs pagarbą filmais „Lėlės” ir „Zatoiči”? Pasirodo, pripažintas režisierius ėmėsi analizuoti savo kūrybos ir nūdienos vertybių susikertančias (arba ne) kreives. 2005-aisiais jis truputį apžvelgė savo gyvenimą filme „Takeshis”, dabar gi su didele doze ironijos išbando tikriausiai niekinamus žanrus, tokius kaip banali komedija, konvejerinės rytų kovos, „siaubakas” ir kt. Prisiekę ir neprisiekę gerbėjai vis svarsto, šis jovalas įgalus labiau prašypsinti ar nuliūdinti, bet jūs tikriausiai jau nusprendėte patys.

Seansai: Kovo 28 d. 18:45 / 29 d. 14:30 / 30 d. 21:10 / 31 d. 20:40 Toliau skaityti Gala kino festivalis (kovo 28 – balandžio 3 d.)

Gala pristato: „Išprotėjusi žemė”/ „Skafandras ir drugelis”.

Įdomu, nors „Gala” festivalio filmai savo lygiu nė trupučio nenusileidžia tiems, kurie rodomi „Kino pavasaryje” (nenuostabu turint omenyje, kad tiek vieno, tiek kito programos sudarytojas – Edvinas Pūkšta), situacija salėje rodo kitką. 16.30 (šeštadienis) per „Išprotėjusi žemė” – užpildyta pusė salės. Tuo pačiu metu sekmadienį – irgi galima pasirinkti, kur atsisėsti. Manote, kad per „Kino pavasarį” tokiuose filmuose, tokiu metu rastumėt laisvų vietų? Va tada ir pradedi tikėti, kad žmonės ne į filmus vaikšto, bet pliusiukus dėliojasi: „Jo, tai aišku, kad buvau „Kino pavasaryje”. Bet pastarasis prasidės tik balandžio 3 d., tad kol kas visas dėmesys „Galai”.

Išprotėjusi žemė / Adama Meshuga’at (trailer’is)
Režisierius: Dror Shaul

 

„Išprotėjusi žemė” (iš anglų kalbos verčiant būtų „Saldus purvas”, kas suteikia daugiau peno vaizduotei) – tai kibucas. O kibucas, savu ruožtu, tai kažkas panašaus į Tarybinius „kolchozus”, tik reguliuojantis ne tik ekonominę žmonių veiklą, bet ir asmeninius gyvenimus, likimus. Kiekvienas jų turėdavo savo tvarką, tad gal todėl režisieriaus Dror Shaul matymas sukėlė tokias prieštaringas reakcijas Izraelyje. Gal ne kiekvienam būta zoofilijos aktų, savižudybių, bet Toliau skaityti Gala pristato: „Išprotėjusi žemė”/ „Skafandras ir drugelis”.

Gala kino festivalis (vasario 22 – kovo 2 d.)

gala.gifIr vėl mėnesio pabaiga, ir vėl Gala kino festivalis. 6 filmai įvairiomis istorijomis, geografijos vietomis, žanrais ir požiūriais. Kadangi vasario mėnesio repertuaras startuoja jau šiandien, skubėkim apžvelgti ir išsirinkti savo favoritus ar bent tuos, kuriuos norėtųsi pamatyti.

Skafandras ir drugelis / Le Scaphandre et le papillon (Prancuzija / JAV) [imdb: 8.3/10 (3,858 balsai)
Režisierius: Julian Schnabel

[youtube t4Ek4ZBpshs]

Be visų gerai parsiduodančių Kanų, Independent Spirit, Auksinių Gaublių, vietinių Cezarių ir kitų festivalių apdovanojimų bei dar daugiau nominacijų ar ne taip dažnai girdėtos režisieriaus J.Schnabel pavardės (sukūrė tokį filmą kaip Basquiat), filmas pasižymi neeiline istorija. Paremtas “Elle” žurnalo redaktoriaus J.D.Bauby autobiografiniu romanu, “Skafandras ir drugelis” apeliuoja į gyvenimo prasmę paralyžiuoto žmogaus akimis. To paties žmogaus, kuris ir sukūrė autobiografinį romaną… mirkčiodamas. Sumirksėjo kartą – “taip”, sumirsėjo dukart – “ne”. Tereikia kantrybės klausinėti raidžių ir užrašinėti. Ar visą filmą rašysime kartu su herojumi (kurio nematysime, tik girdėsime balsą, kaip pasakotojo) tą prakeiktą autobiografiją? Toliau skaityti Gala kino festivalis (vasario 22 – kovo 2 d.)

Gala pristato: „Orkestro vizitas” / „Tai – Anglija”

Nors mano „Gala” festivalis prasidėjo tik vakar, moteriškąja savo dalimi intuityviai jaučiu, kad per vieną dieną pamačiau ir geriausią festivalio filmą, ir žiūroviškiausią. O tai dažnai nėra tas pats.

Orkestro vizitas / Bikur Ha-Tizmoret (Izraelis)
Režisierius: Eran Kolirin

Netikrinau, bet beveik neabejoju, kad nemaža dalis iš gausybės apdovanojimų, kuriuos gavo šis filmas – žiūrovų simpatijų (toks apdovanojimas, kurį Lietuvoje visada gauna Kim Ki Dukas). Tokie filmai turėtų būti rodomi penktadieniais, kai į kino teatrus užsukančių žmonių galvos yra pervargę po darbo savaitės ir per festivalių atidarymus/ uždarymus, kai reikia pamaloninti tiek vieno miesto grūdų savininką – rėmėją, tiek ir išrankų kino gerbėją.

„Orkestro vizitas” – tai komedija apie tai, kaip „Policijos orkestras iš Egipto atvyksta groti į Izraelį. Oro uoste nesulaukę organizatorių, svečiai nusprendžia patys susirasti Arabų kultūros centrą, bet įlipa ne į tą autobusą.”. Visas filmas – tai šių aštuonių muzikantų naktis svetingame Izraelio miestelyje belaukiant rytinio autobuso į jiems reikalingą miestą. O naktis – tai daug skirtingų istorijų, nes kas ryto laukia su gražuole vietinės užeigos savininke, kas vieno izraeliečio šeimoje prie gimtadieninio stalo, kas šokių aikštelėje. Ir tos atskiros istorijos, lyg atskiri paveiksliukai – gražūs savaime, nežiūrint jų tarpusavio ryšio. Panašų įspūdį paliko „Scanoramoje” rodytas Roy Anderssono Toliau skaityti Gala pristato: „Orkestro vizitas” / „Tai – Anglija”

Gala filmų festivalis (Sausio 25 – sausio 31 d.)

Mūsų likimo brolis („Pravda” apdovanojimų laureatas) – festivalis „Gala” šį kartą begėdiškai dubliuojasi su Prancūzų kultūros centro organizuojamu prancūziškų filmų festivaliu „Žiemos ekranai”, bet prie renginių pertekliaus pripratusiems išpindėjusiems vilniečiams tai neturėtų būti problema. Kas be ko, trumpas intro į „Žiemos ekranus” pas mus bus, o kol kas „Galos” filmų trailer‘iai, imdb vertinimai, trumpi aprašymai ir datos. Ko daugiau reikia? Subjektyvu, bet tradiciškai filmus dėlioju būtinumo pamatyti tvarka. Intuityviai, iš patirties.

Tai – Anglija / This is England (D. Britanija) [imdb: 8.0/10 (10 391)
Režisierius: Shane Meadows

[youtube 2RRhBLV1kWE]

Anglija maištaujančio paauglio akimis – skinhedų draugijoje augantis berniukas ilgisi Falklando mūšyje žuvusio tėvo ir žiauraus gyvenimo dėsnių mokosi iš rasizmo, smurtinių išpuolių, aršios neapykantos, masinės bedarbystės ir ekonominio nuosmūkio.

Seansai: Sausio 27 d. 18:45 /Sausio 29 d. 21:00 / Sausio 31 d. 18:45 Toliau skaityti Gala filmų festivalis (Sausio 25 – sausio 31 d.)

Gala filmų festivalis: „Buda sugriuvo iš gėdos”.

Jausmas, kuris lieka pažiūrėjus 19-metės iš Irano kilusios režisierės Hana Makhmalbaf darbą primena tą, kuris aplanko žiūrint „Šindlerio sąrašą” – epizodą, kai kažkur nespalvotos juostos platybėse dėmesį atkreipia raudonai apsivilkusi maža mergaitė. Ji tarp daugybės bėgančių žydų, ji slepiasi ir galop – kažkur besimėtantis kūnelis. Vienas iš…

Kaip ir tame filme, taip ir „Buda sugriuvo iš gėdos” mergaitė nėra pagrindinis herojus. Ji tik iliustracija to, kas vyksta jos šalyje, jos pasaulyje. Filmo pavadinimas – tai užuomina apie Talibano režimo nugriautas Budos statulas – greta jų griuvėsių ir vyksta didžioji filmo dalis. Nežinau kaip bus jums (tikiuos, kad nueisit ir kažkaip bus), bet mane viso filmo metu nejaukumo ir bejėgiškumo jausmas vertė susigūžti kėdėje – lyg seriale, kai matai, jog tavo herojus pasielgs kvailai. Skirtumas šiuo atveju tik tas, kad situacijos į kurias papuola mergaitė, žaidimai, kuriuos žaidžia šios provincijos vaikai yra tikri, neišgalvoti. Ir kaip sakė režisierės tėvas Mohsen Makhmalbaf: matydamos tai, kas čia darosi, net statulos galėtų sugriūti iš gėdos.

Šiaip jau sunkus, bet mokomaja, emocine, kultūrine prasme geras kinas.

Seansai: Sausio 1 d. 16:30 / Sausio 3 d. 19:00