I Monster

Taigis, pristatau dar keletą praeitų metų popsiškosios muzikos albumų užvadinimu „geriausieji“. Kodėl mano geriausieji tokie labai jau visi saldūs, romantiški, popsiški ir tik šiek tiek indie, mažai rock, visiškai be metal? Ogi tokie buvo man 2009-ieji. Tokia ir muzika. Grožėkimės pagal abėcėlę:

Au Revoir Simone – Still Night, Still Light

Žinot, kai klausau patinkančios muzikos, ji veik visada būna darni. Ta prasme, man turi derėti muzika ir žodžiai, turi papildyti vienas kitą. Au Revoir Simone trečiasis albumas „Still Night, Still Light“ yra puikus to pavyzdys elektroniniame indie pop žanre. Tai, kas primena gražiausius Frou Frou, Ladytron, Camera Obscura momentus, kuriuos su kompiuteriniais vargonėliais galima be baimės leisti po bažnyčios skliautais. Taip, albumas kiek vienodas ir į pabaigą vietomis prailgsta, bet „Shadows“ ir „Another Likely Story“ yra grožio etalonas. Toliau skaityti G.eriausi 2009 metų albumai [pagal offca] →

Dariau vieną darbą, bet peršokau prie pranešimo apie naują I Monster albumą „A Dense Swarm Of Ancient Stars“. Tiesiog užsidėjau ir nebepakėliau rankos spausti next. Kažkas naujo ir džiugaus paskutinėmis žiemos dienomis.

Internetas duoda informacijos, kad kad šitas kolektyvas gyvuoja jau nuo 1997-ųjų. Gėda, kad kažką praleidau ir natūralu, kad visko neišgirsi.

Pasirodo, jų pirmąjį hitą „Daydream In Blue“ aš girdėjęs, kaip ir tikriausiai kiti. Lengva užvedanti ir niekada nepabostanti royksoppiška elektronika:

[youtube zd-3CV4n_2Q]

Tačiau naujas albumas nepateikia nieko panašaus į švelnią elektroniką. Čia vyrauja monstriško cirko tematika. Pirmas įspūdis – dainelės vaikučiams, antras – man tai patinka, ir dzin, kiek man metų.

Su valiūkišku lengvumu I Monster kuria semplų prisotintą indie pop psichodeliką, vietomis linksmai absurdišką ir balaganiškai eksperimentinę, vietomis rimtą ir gilią, vietomis gyvą lyg transliaciją iš humoristinio šou. Daug kampų, kurie sudėti į vieną duoda vientisą diską, įdomų muzikine puse, originalų ir lengvai klausomą net bijantiems eksperimentų. Kažkas panašaus į De-Phazz ir Stereo Total bandančius kartu groti vaikams nujazz stiliumi; vyriškas vokalas ramaus lotyniško ritmo fone panašus net į Brazzaville („Goodbye Sun“, „Cool Coconuts“), o alternatyvesniame įpakavime – į Radiohead („She’s Giving Me The I“). Va, tokią muziką tikrai reikia vadinti indie.

Dainos apie vampyrus, kokosus, monstrus gali kelti ir kreivą šypseną, bet šiandien bet kokia šypsena yra gerai. Jei I Monster keistumo neužtenka jų muzikoje – aplankykite oficialią grupės svetainę ir pažvejokite (veik tiesiogine prasme) jų diskografiją.

O pirmąjį savo albumą „These Are Our Children”, jau tapusį kolekcine vertybe, I Monster savo bloge dovanoja gražučiame 320 kbps pavidale. Einu klausyt, kas buvo iki tol…

[youtube 9j8ziNzOv40]

G.

Žymų Archyvai: I Monster

G.eriausi 2009 metų albumai [pagal offca]

I Monster – A Dense Swarm Of Ancient Stars [Twins Of Evil, 2009]