Žymų Archyvai: Jaroslavas Melnikas

JEVGENIJ ZAMIATIN „Mes“

“<…> niekas nėra “vienas”, bet tik “vienas iš mūsų”. Mes tokie vienodi…
Евге́ний Ива́нович Замя́тин (1884-1937)

Mes, visi kaip vienas, judam tame pačiame vežime. Keliamės, rengiamės, valgome, mylimės, dirbame, ilsimės. O dabar įsivaizduokime, kad kiekvienam kasdieniškam veiksmui yra nustatyta seka: žadintuvas skamba tik 7 ryte, nuo 8 iki 16 ir nuo 17 iki 21 triūsiate visuomenės labui, o 22 ½ skambutis pasako, kad laikas gultis. Turite privalomus pasivaikščiojimu, tiksliai sureguliuotą maitinimosi grafiką. Asmeniniams reikalams skirtas laikas nuo 16 iki 17 ir nuo 21 iki 22 ir tai idealistiškai svajojate, kad būt gerai tas 86 400 sekundes išnaudot tobulos valstybės reikalams, o ne beprasmiams individualiems veiksmams.

Taip bent svajoja D-503, vienas iš daugelio Vieningosios Valstybės matematikų, Jevgenijaus Zamiatino romano „Mes“ herojus. Zemiatinas pasakoja apie utopiją, miestą-valstybę Žemės ateityje. Dviejų Šimtų Metų Karas, po kurio išgyveno tik 0.2 procento gyventojų, jau praeity, miestus jungę keliai seniai užžėlė, o sėslumą užtikrina Žaliosios Sienos. O kam keliauti kažkur? Laimės formulė atrasta ir visiems prieinama. Toliau skaityti JEVGENIJ ZAMIATIN „Mes“

Knyga: J.M. COETZEE „Maiklo K gyvenimas ir laikai“

Sigitas Parulskis, apžvelgdamas J. M. Coetzee „Maiklo K gyvenimas ir laikai“ lietuviškąjį vertimą, reziumavo: „Unikali, stulbinamos įtaigos ir keisto žmogiškos egzistencijos beprasmybės grožio sklidina knyga, vienas ryškiausių per pastaruosius dvidešimt metų vertimų.“ Taiklus apibūdinimas apie antrąjį lietuviškai išverstą J.M. Coetzee romaną, o prisimenant pirmąjį – „Nešlovė“, reikia pasidžiaugti, kad pernai pasirodė puiki kūrinio ekranizacija su John Malkovich‘iu pagrindiniame vaidmenyje.

Perskaitęs abu minėtus romanus, jau galiu drąsiai teigti, kad teisinga paplitusi nuomonė, jog šio rašytojo kiekviena knyga skirtinga ne tik siužetu, bet ir rašymo stiliumi. Jeigu „Nešlovė“ lygiavosi į A. Camus, tai „Maiklo K gyvenimas ir laikai“ – į S. Beckett‘ą (tik ne taip viskas beketiškai absurdiška ir ne taip neapčiuopiama) ir F. Kafką (taip, viskas taip kafkiškai beprasmiška ir metamorfiška). Visgi nereikia išsigąsti pastarųjų literatūrinių „pamišėlių“: Coetzee skaitosi lengvai, nevargina sudėtinga sintakse ir eiliniam mirtingajam neįkandamomis stilistinėmis priemonėmis. Rašytojas labiau paprastas ir žemiškas, kaip jo kūrinio pagrindinis veikėjas, Maiklas K, sodininkas. Toliau skaityti Knyga: J.M. COETZEE „Maiklo K gyvenimas ir laikai“

Interviu: JAROSLAVAS MELNIKAS apie romaną „Tolima erdvė“, fantastiką ir save

3d444c0991cb3e8658dcfecd2cd5018bPo Jaroslavo Melniko naujausio romano „Tolima erdvė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008) likau susimąstęs. Apėmė dvejopas jausmas. Viskas taip melnikiškai genialu, internacionalu, filosofiška, psichologiška. Romano daugialypė sandara leidžia krūvą pastraipų, įterptas ištraukas iš „eilėraščių rinkinių“, sukurtojo pasaulio knygos „Neišnaudotų jausmų diapazonas“ ištraukas, veikėjų dienoraščių eilutes ir dialogus analizuoti atskirai, nutolstant nuo siužetinio konteksto. Daug teksto galima naudoti vietoj straipsnių įvairiomis temomis: apie pasaulio suvokimo ribotumą, emocinį nevisavertiškumą, artumo, išorės, gėdos sąvokas, gyvenimo prasmę, pažinimą savęs ir supančio pasaulio, laisvę, meilę, gyvenimą, tiesą, žmonių valdymą… – senos, nuvalkiotos temos, perleistos per Melniko filosofiją, tampa neatpažįstamai aktualiomis ir artimomis, šiurpinančiomis savo nuogumu, lyg kas preparuotų tavo niekada neaplankytus pasąmonės užkaborius. Genialu, bet… „Tolimos erdvės“ fantastinis, antiutopinės visuomenės pasaulis priminė A. Huxley „Puikus naujas pasaulis“ ir G.Orwello „1984-ieji“ istorijas. Dabar turime lietuviškąją antiutopiją, kurioje aklieji egzistuoja tik technonlogijų pagalba. Ar technologinė visuomenė tikrai tokia negatyvi? Kas verčia autorių šiandieninės demokratijos režime piešti tokius vaizdus? Kodėl romanas – metafora, o ne tiesiog fantastika arba esė? Šie ir kiti klausimai kirbėjo ir iškirbėjo į tokį trumpą internetinį interviu su JAROSLAVU MELNIKU apie romaną, fantastiką ir dar šį tą.

Kalbėdamas apie menininko dalyvavimą visuomenės gyvenime išreiškėte nenorą, kad Jus sektų, fotografuotų, filmuotų ir pan. Neneigiate, Toliau skaityti Interviu: JAROSLAVAS MELNIKAS apie romaną „Tolima erdvė“, fantastiką ir save

Laimėk knygą: Jaroslavas Melnikas „Rojalio kambarys“

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla dovanoja G. skaitytojams Jaroslavo Melniko apsakymų ir apysakų rinkinį „Rajolio kambarys“.

Kuo ypatingas rinkinys galite pasiskaityti čia.

O anotacija skelbia tokią informaciją:

Savito stiliaus ir originalių temų kūriniuose rašytojas sukuria paslapties, dažnai ir absurdo atmosferą. Jis meistriškai manipuliuoja vietos, laiko, erdvės sąvokomis, pasiekdamas ne tik dramatinės įtampos ir meninio įtaigumo, bet ir filosofinių įžvalgų. Toliau skaityti Laimėk knygą: Jaroslavas Melnikas „Rojalio kambarys“

Knyga: Jaroslavas Melnikas „Rojalio kambarys“.

m_grabber_pmdf3ujd0bNemėgstu, kur tau nemėgstu, – nekenčiu, lietuviškosios kūrybos ir sėkmingai jos vengiu, kol neatsiranda visokių „prispirtukų“, kurių dėka vėliau ar anksčiau tenka jos imtis. Šįkart dar prisidėjo mistiškos aplinkybės: Jaroslavo Melniko veidas ėmė „persekioti“ mane realybėje, sapne ir internete, tad teko griebtis vienintelio turimo apdulkėjusio apsakymų ir apysakų rinkinio „Rojalio kambarys“.

Aštuoni kūriniai nesulauks didelės kritikos, nes iš teksto sklindantis lengvumas ir internacionalumas neturi nieko panašaus į mūsuose paplitusius žurnalistinius kaimo vaizdelius. Melniką nuo šiol leisiu sau laikyti talentingiausiu lietuviškai rašančiu šių dienų fantastu-mistiku. Tik nepagalvokit, kad Melnikas rašo apie ufonautus ar šokančius robotus. Melniko fantazijos tai tik rėmai, į kuriuos įspaudžiamas kūrinių veikėjas. Visa esmė slypi veikėjų viduje, mintyse, žodžiuose, veiksmuose, pasirinkimuose. Toliau skaityti Knyga: Jaroslavas Melnikas „Rojalio kambarys“.