Geras albumas turi būti geras nuo iki. Nežiūrint to, kad kartais kai ką pakartoji keliolika kartų, o kartais praleidi kokį nevykusį intro/outro eksperimentą ar nykiai įkyrų takelį. Nuo tokių takelių bendro skaičiaus ir santykio su norimais kartoti be galo dažniausiai ir priklauso, kaip visumoje vertinu vieną ar kitą įrašą. Pavyzdžiui, čia apkalbamo tandemo albume „Score” neturiu nei vieno gabalo, kurį norisi kartoti, „Updated” kartojamųjų buvo bene trijulė, o štai daryti next nei viename iš minėtų albumų nesinorėjo. Buvo juose visuma. Konkreti, suprantama, plaukianti viena linija. Vienur sudėtingesnė ir įdomesnė, kitur lengvesnė ir harmoningesnė. Dabar gi „Lees and Seas” turi beveidžių, pilkų gabalų, kurie lyg skylės dešroje kelia klausimą „kur lašiniai?”. Tokie nesusipratimai kaip „Bumblebee”, „Think” ir „Where I end You begin” kuo daugiau kartų klausau albumą, tuo labiau erzina. Vienok, trys erzuliai iš keturiolikos lietuviškam albumui nėra daug. Bet kad čia albumas angliškas – tai jau ne taip ir maža. Gerai, kad „Think” ir „Where I end You begin” nukelti į disko pabaigą ir gali būti sėkmingai pamiršti. Bet dar yra ir nemenkų būtinumo klaustukų keliančių „Give me the reason”, Tik tok”, „You give nothing”.
Tiek apie šakneles, kurios gali būti ir nekramtomos, o štai viršūnėlės skleidžiasi gražiai. Tik ar man atmintis šlubuoja, ar ne po „Pretender” pristatymo atlikėjai pasakojo, jog kitas albumas bus toks labiau synthpopinis? Pasakojo, bet nėra čia tokios stilistikos. Na, yra, bet tik tiek, kad ji labiau iškrenta, nei įsipaišo į bendrą meniu. Gi „Lees and Sees” kotas yra: lyriškai ir švelniai, saldžiai ir minkštai, popsiškai ir baladiškai.
httpv://www.youtube.com/watch?v=xLDzC9JFT6w
You don’t know my name
Albumas klausosi lengvai, bet nestebina ir nesinori kelti Leono ir Jazzu ant aukšto pjedestalo, nes visumoje jie padarė gerų dainų turintį rinkinuką, kuriame vieningos linijos įžvelgti nepavyko. Tokie gitariniai pasunkinimai „Master Blaster”, synthpopiniai išlindimai „Pretender”, „You don’t know my name” ir į vidurį įkištas lietuviškas „Sugalvok norą” tik dar labiau sujaukia visą reikalą.
httpv://www.youtube.com/watch?v=eiQr0B7JV2c
Lower than the ground
Per albumo pristatymo koncertą porino Jazzu, kad „Lower than the ground”, jos manymu, yra pati geriausia jos su Leonu daina. Galima būtų su ja pasiginčyti, nors albumo atidarymo takelis tikrai skamba stipriai ir skaniai.
Dar kabina akustiška „You and Me” – puikus pavyzdys, kad duetas galėtų pateikti kokybišką akustinį ilgagrojį, kaip ir puikų synthpop albumą, kurios stilistikos minėti takeliai ragaujasi ir kol kas nepabosta. Asmeniškai žavi ir kompiuterizuoto Jazzu vokalo ir minimalaus muzikinio fono lydima „Let me in”.
httpv://www.youtube.com/watch?v=nSxG3_pQIU0
You and me
Taigi, išskyriau, ką norėjau išskirti. Dar reikia paporinti, kad Jazzu vokalas žavingai Mary J. Blige ir Alicia Keys manieromis atsiskleidžia lėtose baladėse („For V”, „Lower than the ground” ar „You and Me”), tačiau niekaip neįkertu, kodėl albume nėra pritariamųjų vokalų. Albumo gyvas pristatymas akivaizdžiai parodė, kad pritariamieji Jazzu vokalinei plotmei ir visam skambesiui įneša daug papildomų balų.
httpv://www.youtube.com/watch?v=TxhaUqDH2lM
Pretender
Dar – kur, po velnių, „Tyla”, „Mantaspats”, „Getting nowhere”???
Jazzu minėjo, kad „Lees and Seas” jau penktasis jos ir Leono albumas. Matyt, ketvirtąjį būsiu praleidęs, o jame ir glūdi visas gerumas.
ps. Šaunuoliai, kad nepaliko to budistiško viršelio.
Ką čia ir bepristatinėti – ketvirtadienį „Tamstoje” EP, LP ir kitus pristatinės vieni žymiausių muzikos veikėjų Lietuvoje – Leon Somov & Jazzu. Norisi nueiti? Nesiruošiam laikyti, anaiptol – dovanojam kvietimą dviem. Jums tereikia iki trečiadienio 22.00 adresu 
Mano gyvenime pagaliau vėl nutiko kelis mėnesius nebūtas įvykis – kad ir kaip neigiamai vertinu Jazzu sužvaigždėjimą, visgi nusipirkau lietuvių atlikėjų Leon Somov & Jazzu albumą “Updated”. Žinoma, pirma buvo “torentinės” versijos perklausa, po kurios pasakiau “gerai, man tinka”. Ne, nebuvo didelės euforijos, tačiau albumas kokybiškas ir svarbiausia – klausomas nuo pradžios iki galo.