Švedai kent, dar tik praeitų metų pabaigoje paleidę albumą „Röd” , savo puslapyje jau skelbia apie birželio 30-ąją pasirodysiantį naują albumą pavadinimu „En plats i solen”, o kad nuo šiandien jau galima įsigyti pirmąjį dvigubą singlą „Gamla Ullevi” + “Skisser för sommaren”.
Prie būsimo albumo dirba naujai senas prodiuseris Stefan Boman, prodiusavęs „Du & Jag Döden”, tad galima tikėtis mažiau elektroninio albumo.
www.kent.nu
Ne, tai nėra tik dabar išgirstas albumas, kurį norėčiau įdėti į geriausių praeitų metų sąrašą. Tiesiog šiltai leidžiu su juo jau kelintą vakarą ir manau, kad gal tai norėtų padaryti dar kažkas.
Tad trumpai – „Pärlor och Svin“ yra albumas, kuriame skamba džiazo stiliumi atliekami kent gabalai. Švedaitė Carolina Wallin Pérez dainuoja, muzikantai pritaria bosu, gitara, fortepijonu, lengvais mušamaisiais ir pučiamaisiais, vietomis džiazinį lengvumą paįvairina styginių kvartetas ir gaunasi visai neprastas, vientisas darbas.
Taip, norisi albume daugiau įvairumo, nuotaikų, stilistikos kaitos, bet, matyt, todėl, kad norisi šitą albumą laikyti įvairių atlikėjų „tribute‘u“; norisi to instrumentinio įvairumo, kuris girdimas paskutiniuose kent kūriniuose; norisi Joakim‘o Berg‘o vokalinio šaltumo. Bet čia, matyt, todėl, kad tokiuose projektuose nori nenori vertinti kopiją lygindamas su originalu. Toliau skaityti CAROLINA WALLIN PÉREZ – Pärlor Och Svin [Family Tree; 2009]
Toks ydingas snobiškumas ir negalėjimas atleisti piršto nuo mygtuko volume up verčia išsilieti keliais syvais klausant naujojo liubimčikų darbo „Röd“. Albumo viršelis piešia fatališką moterį ir kol kas kankinuosi su skaitmeniniu formatu – nežinau, ar šis diskas bus apipiltas raudona spalva, ar raudona figūruoja kūrinių tekstuose. Nejaučiu jokio raudonio, nebent purpurinį neoninių lazerių raižymą futuristinės diskotekos aikštelėje. Čia tokia asmeninė buka iliuzija, dar likusi nuo „Tillbaka till samtiden“ vis palydima sapno, kad kažkada kent gros kokioje intymioje Švedijos kabako scenoje, o aš dar blaivia galva suklupęs visu kūnu linguosiu į taktą.
Nuo šiandien toje diskotekoje galės groti ir „Röd“: nuo … iki… Toliau skaityti kent – Röd [Sony Music Entertainment; 2009]
Pristatysiu, mano manymu, geriausią praėjusių 2007-ųjų studijinį darbą. Aišku galima ginčytis, kad tokiu reikėtų įvardyti, G. jau minėtus: Chinawoman „Partygirl“, Chromatics „Night Drive“, kent „Tillbaka Till Samtiden“, Shout Out Louds „Our Ill Wills“; ar, dar G. neminėtus: Blonde Redhead „23“, Richard Hawley „Lady‘s Bridge“, Michael Cashmore „The Snow Abides“, And Also the Trees „Listen For The Rag And Bone Man“ ar The Field „From Here We Go To Sublime“. Papildžius dar keliais pavadinimais, išeitų visas geriausių 2007-ųjų metų albumų topas, tačiau palikime tai kitiems/visiems ir apsistokime ties vienu – THE NATIONAL „BOXER“.
The National į mano klausomuosius horizontus papuolė su „Aligator“ (2005), bet tai buvo tik lengvutis skersvėjis prieš ramią „Boxer” audrą. Nuo pirmųjų „Fake Empire“ garsų albumas pagauna, užgauna, prigauna ir visą tai daro vienu metu.
Toliau skaityti THE NATIONAL „Boxer” [2007, Beggars Banquet Records]