Žymų Archyvai: kino pavasaris

KINO PAVASARIS 2013

Vėl festivalis, vėl kinas, vėl daug filmų, apie kuriuos nemačius sudėtinga ką daug patauzyti. Tad tauzyjame apie jau matytus.

Bet kokiu atveju Lorens

Laurence anyways (2012), rež. Xavier Dolan

Tiršti kadrai, smagi muzika ir neįmanomos meilės istorija – šie trys komponentai sudaro trečiąjį kanadiečių režisieriaus Xaviero Dolano filmą „Bet kokiu atveju Lorens“. Monrealyje siaučiantys Lorens ir Fredė – iš pažiūros lyg ir laiminga pora. Bent jau iki tol, kol Lorens nusprendžia nebemeluoti sau ir aplinkiniams ir prisipažįsta Fredei esantis moteris vyro kūne. Ši žinia komplikuoja poros santykius ir jie tai skiriasi, tai vėl būna kartu. Poros santykių ir Lorens tapatybės transformacijos skrieja šeimyninio ir bohemiško gyvenimo kontrastuose, tirpsta ir vėl atgyja gyvame ir kartais per daug manieringame jaunojo režisieriaus darbe. „Bet kokiu atveju Lorens“ yra filmas apie daugelį dalykų, bet jame pirmiausia triumfuoja meilė – po ilgo laiko pripažinta meilė sau ir savo tapatybei ir skaudi, neįmanoma meilė žmogui, su kuriuo negali gyventi, bet nenori ir palikti. Toliau skaityti KINO PAVASARIS 2013

Kino pavasaris 2010: reziume.

Kai prasideda tokio užmojo festivaliai visada norisi sakyti „smagu, kad vyksta”, tačiau kai baigiasi – „ačiū dievui baigėsi”. Šių gražių žodžių šviesoje belieka sudėlioti taškus ant „i” – apie geriausius ir kelis blogiausius (nusivylimus). Pradžiai geriausi ir čia reikia užakcentuoti, kad miniu tik filmus, kuriuos mačiau kino teatro ekrane. Tiek „Paslaptis jų akyse”, tiek „Mėnulis”, „Įlanka”, tiek kiti didžiuliai festivalio hitai yra matyti, bet ne k/t ekrane, tad vardan vientiso efekto, jų į šį reikalą netraukiu. O likusieji, nebūtinai griežtai pagal eilę rikiuojasi taip:

– Baltas kaspinas (Rež. Michael Haneke)
– Nieko asmeniško (Rež. Urszula Antoniak)
– Iltinis dantis (Rež. Yorgos Lanthimos) [kad ir kaip sunku į šį sąrašą įtraukti ne iš kino juostos rodytą filmą]
– Blogi namai (Rež. Wojtek Smarzowski)
– Gyvenimas karo metu (Rež. Todd Solondz)
– Nelaimėliai (Rež. Felix van Groeningen)
– Sveiki atvykę (Rež. Philippe Lioret)

Festivalio nusivylimai: jau norma tampantis filmų rodymas iš BETACAM (sakau norma, nes jeigu būtų kitaip, organizatoriai turėtų apie tai pažymėti prie filmų aprašymų ir dar asmeniškai atsiprašyti prieš kiekvieną filmą bei pasiūlyti kompensaciją tiems, kurie nepanorės žiūrėti nieko su kino efektu neturinčios bendra laikmenos), tradiciškai per didelis filmų skaičius (čia juk ne Berlynas, kur į 2/3 filmų net neverta eiti, čia juk kone kiekvienas jau yra kažkur įvertintas), konkursinės programos eksportas į kitą kino teatrą nei tas, kuriame sukamas pagrindinis filmų srautas (visur nespėsi, tad eini į jau įvertintus filmus, o ne potencialius) ir galiausiai, turbūt blogiausios per visą festivalio istoriją atidarymo ir uždarymo ceremonijos. Labai tikiuos, kad organizatoriai arba patys pasižiūrės ceremonijų įrašus ir pasidarys išvadas, arba ras žmonių, kurie bendrauja ne tik mandagumo frazėmis ir gaus tikrą vaizdelį iš jų pasakojimų.

O šiaip smagu, kad tai vyksta. Ačiū organizatoriams, labai simpatiškoms savanorėms ir… Iki 2011 metų. Toliau skaityti Kino pavasaris 2010: reziume.

Kino pavasaris 2010.

Reikia eiti.

Kiekvienais metais programos peržiūra tampa tam tikru išbandymu. Tiems, kas turi akreditacijas gal kiek mažesniu, bet įsivaizduoju, kiek laiko ir nervų kainuoja tiems, kurie nori pamatyti dešimt geriausių filmų ar tik penkis. Kas yra geriausi? Kanų nugalėtojas, Venecijos, Berlynalės? Reitingas imdb? Tai ir mano pastebėjimai, nesekantiems mano rašinių, gali būti daugiau negu subjektyvūs.

Bendri pastebėjimai renkantis filmą: Turėkit omeny, kad nemaža dalis pasiūlymų, kuriuos užmatysite lietuviškame internete yra iš piršto laužti Toliau skaityti Kino pavasaris 2010.

Viasat komedijų festivalis (Vilnius, Kaunas, Klaipėda).

Jeigu kam atrodė, kad po „Scanoramos” pagaliau bus galima trumpam išeiti nemokamų kino atostogų, tai tas smarkiai klydo. Lapkričio 27 d. Vilniuje startuoja, o vėliau į Kauną ir Klaipėdą ateina pirmą kartą organizuojamas Viasat komedijų festivalis. Komedija, kaip dažnai miniu, yra slidus (skonio) reikalas, bet vien matęs porą šios programos filmų ir permetęs akimis kitų aprašymus bei trailer’ius, tegaliu konstatuoti, kad bent jau vieną 5 bilietų abonementą įsigyti verta. O ką rinktis iš 8 pilnametražių filmų ir vienos trumpametražių programos – žiūrėkit pagal save.

Atšalusios sielos / Cold Souls [2009]

Rež. Sophie Barthes.
httpv://www.youtube.com/watch?v=SJ2t2vDfM1M
Egzistencinė futuristinė tragikomedija apie sielų kontrabandą.

Geriausiu aktoriumi Karlovy Varų kino festivalyje karūnuotas garsusis Paulas Giamatti vaidina Niujorko teatro aktorių Paulą Giamatti, repetuojantį spektaklį pagal Antono Čechovo pjesę „Dėdė Vania”. Jis taip įsijaučia į vaidmenį ir susigyvena su nelaimingo personažo vidiniu pasauliu, kad susiduria su rimtais sunkumais sugrįžti į realų gyvenimą ir atsiriboti nuo emocijų. Nelaimingas, viskuo nepatenkintas ir piktas Paulas palaimą atranda laikraštyje atspausdintame paslaptingos firmos skelbime apie stebuklingą paslaugą. Profesorius Flintsteinas jaučiasi neišpasakytai laimingu žmogumi, galėdamas šiuolaikinės technologijos aparatais už simbolinį mokestį ištraukti kliento sielą ir laikinai užkonservuoti ją banke. Paulas Giamatti sutinka išmėginti keistą eksperimentą ir įsisavina išsinuomotą rusų poeto sielą. Bet didžiausios jo problemos prasideda, kai užsimanęs susigrąžinti asmeninę nuosavybę aktorius išgirsta šokiruojančią žinią, kad jo siela kontrabandos būdu buvo išvežta į Rusiją. Nesuprasdamas situacijos absurdiškumo Paulas keliauja ieškoti teisybės į Sankt Peterburgą, kur gyvena jo sielą nelegaliai „pasiskolinusi” ambicinga, graži ir netalentinga muilo operų aktorė.

Prancūzų kilmės režisierė Sophie Barthes kartu su sutuoktiniu ukrainiečių operatorimi Andriju Parekhu sukurė vieną iš originaliausių filmų, kokį jūs pamatysite šiemet. Įkvėpimo šaltiniais jie nurodo psichoterapeutą Carlą Gustavą Jungą, ukrainiečių rašytoją Nikolajų Gogolį, ispanų kino legendą Luisą Bunuelį ir amerikiečių režisierių Woody Alleną. Toliau skaityti Viasat komedijų festivalis (Vilnius, Kaunas, Klaipėda).

“Kino pavasaris gyvai” kvies kiną skanauti su muzika.

Rudenį Vilniaus tarptautinis kino festivalis “Kino pavasaris” ir muzikinis klubas “Tamsta” pradeda bendru projektu. Rugsėjo mėnesį startuosiantis renginių ciklas “Kino pavasaris gyvai” į vieną erdvę burs kino ir muzikos mėgėjus.

Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį muzikos klube “Tamsta” susilies gyva muzika ir geras kinas. Prieš tą vakarą rodomo filmo seansą skambės gyvai atliekami kūriniai, atitinkantys filmo nuotaiką, ir jau pažįstami iš filmo garso takelio.

Renginių seriją rugsėjo 24 dieną pradės lietuvių aktorė Rasa Rapalytė, pristatysianti legendinės prancūzų dainininkės Edith Piaf dainų repertuarą iš teatro spektaklio “Dienos ir dainos”. Po gyvo pasirodymo susirinkusieji mėgausis režisieriaus Olivier Dahan drama “Edith Piaf. Rožinis gyvenimas”. Autobiografinis filmas apie “mažuoju žvirbliu” pramintą dainininkę pelnė pagrindinio vaidmens atlikėjai, aktorei Marion Cotillard prestižinį “Oskaro” apdovanojimą. Toliau skaityti “Kino pavasaris gyvai” kvies kiną skanauti su muzika.

Kino pavasario 2009 dienoraštis: reziume.

Reziumuojant, visų pirma, „ant karštųjų” noris palinkėt, kad ateityje konkursinė programa būtų neprastesnė negu šiemet (tikrai nesitikėjau tokio lygio filmų), o komisija arba jos sprendimai atitiktų filmų lygį. Vis tik geriausiu filmu vienbalsiai išrinkti tokį primityvų ir tiesmuką pasakojimą, koks yra „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo” reikia būti ne tik drąsiu, bet ir bepročiu arba tiesiog nesidomėti kinu. Tpfu, po velnių…

O šiaip, deja, festivalis didelių staigmenų nepateikė. Mažai buvo filmų (man, tiesą sakant, nebuvo nė vieno), kurie atsirastų lyg iš niekur, bet pritrenktų kaip didžiausių meistrų kūryba. Pamenu, įpusėjus festivaliui „15 min” klausė, kurie trys filmai iš iki šiol matytų yra geriausi. Mano versija buvo „Il Divo”, „Reičel išteka”, „Tarp sienų” ir, pridūriau, dar nemačiau, bet tikiu, kad tuoj prie jų prisijungs „Gomora”. Festivalis baigėsi ir šiuos pavadinimus galiu pakartoti dar kartą, kaip galutinius. Visi jie, žinia, šen bei ten jau buvo pagarsėję, o nekantriausi galėjo juos pasižiūrėti namuose, nelegaliai. Toliau skaityti Kino pavasario 2009 dienoraštis: reziume.

G.rybai

grybai

Nesu tikras, kiek ilgai ir kaip dažnai rasiu noro rašyti apie nūdienos išgyvenimus, bet šįkart noriu kai kuo pasidalinti. Tas „kai kas“ – tai tiesiog praeitos savaitės kultūriniai, ir ne visai, grybavimai, kurių pintinė viršpilnė, tad negaila pasidalinti keliais laimikiais.

Savaitės pradžios nepamenu, matyt, todėl, kad nėra ko prisimint, nors gali būt, kad buvo ir kitokių priežasčių, nes ketvirtadienio vakaras klube „Musė“ (super, ten yra pilstomo tamsaus alaus „Kozel“) pirmiausia įrėžė į smegenis frazę „geriu kiekvieną naktį ir kiekvieną dieną / geriu ir atsigerti negaliu“. Žinoma, paskui dainos tekstas pasisuko link tyrų jausmų, bet aš paprastas žmogelis, tai ir tiesioginė prasmė tą vakarą buvo arčiau skrandžio. O dainavo taip namų muzikavimo grupė „Ilgumos“Toliau skaityti G.rybai

Kino pavasaris 2009. Programų apžvalga ir rekomendacijos

Kovo 19 d. (kitą ketvirtadienį) prasidės „Kino pavasaris” ir jau dabar aišku, kad bus sunku. Tiek finansiškai, tiek laiko prasme. Programa jau paskelbta, o aš bandysiu kiekvieną dieną apžvelgti po vieną iš programų ir atsižvelgdamas į užsienio kritiką, imdb vertinimą, trailer’ių sukeliamą įspūdį ir kitas smulkias „padzkazkas”, trumpai pristatyti, kas mūsų laukia. Galiausiai patys galit susidaryt nuomonę – trailer’iai yra, pagrindinės programos aprašytos taip, kad paspaudus filmo pavadinimą pateksit į kinopavasaris.lt puslapį su aprašymais, o imdb – į filmo puslapį tenai. Tad netempiam gumos ir važiuojam toliau. Jau yra visų festivalio programų apžvalgos (išskyrus lietuvių): programa „Atradimai”, „Drąsi vizija”, „Kino dokai”, „Festivalio perlai”, „Meistrai”, konkursinė filmų programa “Nauja Europa – Nauji vardai” ir Federico Fellini retrospektyva bei „Indijos spalvos”. Toliau skaityti Kino pavasaris 2009. Programų apžvalga ir rekomendacijos