Žymų Archyvai: Leonard Cohen

ADAM GREEN – Minor Love [Rough Trade; 2010]

Galvojau paprotinti liaudį, karts nuo karto čia užmetančią akį, eit klausyt ambicingųjų afrikiečių BLK JKS, bet gi jie perdėm taksidermiški. O štai sarkastiškasis, tiesmukiškasis Adam‘as Green‘as po nieko naujo nesakančio nesusipratimo, pavadinto „Sixes and Sevens“ (2008) vėl prikaustė dėmesį su naujuoju albumu „Minor Love“. Plius postūmį davė senos simpatijos ir tas dažnokas G. paieškos išmetamas užrašas: „Deja, bet panašu, kad mes apie tai nerašėm. Gal tu nori parašyti?“. Noriu.

Noriu parašyti apie už mane jaunesnįjį Leonardą Coheną, katras naujojo tūkstantmečio pradžioje kartu su dar viena prietranka (Kimya Dawson) prisidengę pavadinimu „The Moldy Peaches“ ir įlindę į pliušinių meškiukų kailį išdarinėjo scenoje retam suvokiamus antifolkinius outfit‘us. Abiems pasukus soliniais keleliais, nuo 2004-ųjų „persikėliai“ dingo, tiesa, po filmo „Juno“ sėkmės, liaudžiai reikalaujant senojo opiumo, trumpam buvo vėl susibėgę atlikti to žymiojo hituko: Toliau skaityti ADAM GREEN – Minor Love [Rough Trade; 2010]

G.eriausi 2009 metų albumai [pagal offca]

Taigis, pristatau dar keletą praeitų metų popsiškosios muzikos albumų užvadinimu „geriausieji“. Kodėl mano geriausieji tokie labai jau visi saldūs, romantiški, popsiški ir tik šiek tiek indie, mažai rock, visiškai be metal? Ogi tokie buvo man 2009-ieji. Tokia ir muzika. Grožėkimės pagal abėcėlę:

Au Revoir Simone – Still Night, Still Light

Žinot, kai klausau patinkančios muzikos, ji veik visada būna darni. Ta prasme, man turi derėti muzika ir žodžiai, turi papildyti vienas kitą. Au Revoir Simone trečiasis albumas „Still Night, Still Light“ yra puikus to pavyzdys elektroniniame indie pop žanre. Tai, kas primena gražiausius Frou Frou, Ladytron, Camera Obscura momentus, kuriuos su kompiuteriniais vargonėliais galima be baimės leisti po bažnyčios skliautais. Taip, albumas kiek vienodas ir į pabaigą vietomis prailgsta, bet „Shadows“ ir „Another Likely Story“ yra grožio etalonas. Toliau skaityti G.eriausi 2009 metų albumai [pagal offca]

GLEN JOHNSON – Details Not Recorded [Make Mine Music, 2009]

Glen Johnson albumas „Details Not Recorded“ man užkliuvo labai paprastai: „My Horror Mask“ ir „“A Pause In The Night” skamba taip, lyg būtų nugvelbtos iš didžiojo melancholiko, Leonardo Coheno.

Glen Johnson – tai vienas iš trijų „Piano Magic“ įkūrėjų ir vienintelis iki šiol likęs trijulės narys, praktiškai vadinamas grupės ašimi. Bet čia ne apie „Piano Magic“, o apie solinį vyruko darbą, kuris yra šiek tiek kitoniškas. Labiau eksperimentinis, įdomesnis, sudėtingesnis ir baisesnis.

Nuotaika, kuriama iš folko, elektronikos ir barokinio valso motyvų, primena siaubo filmų garso takelius. Kažkokie vaiduokliai, panašūs į Bjork, L. Coheną, Joy Division, Current 93, Toliau skaityti GLEN JOHNSON – Details Not Recorded [Make Mine Music, 2009]