Žymų Archyvai: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

EMILY DICKINSON „Pusiaudienio krantai” (The Banks Of Noon)

Kultūra (kt.), Literatūra, , , , , ,

Emily Dickinson : „Kai skaitant knygą visas mano kūnas atšąla taip, kad jokia ugnis niekada neįstengtų jo sušildyti, žinau, kad tai poezija. Jei fiziškai jaučiuosi taip, tarytum mano viršugalvis būtų nuimtas, žinau, kad tai poezija. Pagal tai ją atpažįstu. Ar yra dar koks nors kitas būdas?“

Yra dar tų atpažinimo būdų. Tikrai yra. Ir nebūtinai poezija turi kūną sužvarbinti ar nurauti skalpą. Nieko blogo, jeigu eilės įkvėps gyvybės, šilumos ar atneš šypseną. Tik tokia samprata nebuvo būdinga Emily Dickinson ir tai stipriai jaučiasi jos kūryboje.

Emily Dickinson – XIX amžiaus pabaigoje (1830-1886) mažame Amerikos kaimelyje gyvenusi netekėjusi atsiskyrėlė. Nekokia dievobaiminga vienuolė, o namisėda senmergė, vėliau – tiesiog moteriškė, šeimininkaujanti tėvų namuose, aplinkinių vadinama ekscentriška, nors ši tik mėgo rengtis baltai ir sėdėti užsidarius. Ir rašyti laiškus seniems draugams, kurie ją buvo gyvai matę dar seniau. Ir rašyti eiles „į stalčių“. Daug eilių. Toliau skaityti EMILY DICKINSON „Pusiaudienio krantai” (The Banks Of Noon) →

Laimėk knygą: EMILY DICKINSON „Pusiaudienio krantai”

Kultūra (kt.), ,

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla dovanoja stulbinančią eilėraščių rinktinę: EMILY DICKINSON „Pusiaudienio krantai”.  Stulbinanti, nes netyčia atsivertęs, negaliu užverst: dievinu poeziją, kur proziškai ir genialiai atveriamos šviesiosios tamsiausių gyvenimo kampų pusės.

Pati E. Dickinson apie poeziją yra pasakiusi (tai , be abejo, tinka ir pačios autorės poezijai):   „Kai skaitant knygą visas mano kūnas atšąla taip, kad jokia ugnis niekada neįstengtų jo sušildyti, žinau, kad tai poezija. Jei fiziškai jaučiuosi taip, tarytum mano viršugalvis būtų nuimtas, žinau, kad tai poezija. Pagal tai ją atpažįstu. Ar yra dar koks nors kitas būdas?“

Internetinė leidyklos anotacija kukliai pasako tik tiek: Emily Dickinson (Emili Dikinson, 1830–1886) – garsi Jungtinių Amerikos Valstijų poetė – vadinama viena mįslingiausių asmenybių literatūros istorijoje. Poetė savo kūryba nesistengė pelnyti šlovės ar palankaus visuomenės įvertinimo, tačiau bekompromisiškai siekė tiesos ir absoliučiosios išraiškos. „Pusiaudienio krantai“ – pirmoji E. Dickinson poezijos rinktinė lietuviškai.

Taigi, šios knygos laimėjimo sąlyga šį kartą tokia:  Toliau skaityti Laimėk knygą: EMILY DICKINSON „Pusiaudienio krantai” →

Interviu: JAROSLAVAS MELNIKAS apie romaną „Tolima erdvė”, fantastiką ir save

Literatūra, , , ,

3d444c0991cb3e8658dcfecd2cd5018bPo Jaroslavo Melniko naujausio romano „Tolima erdvė” (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008) likau susimąstęs. Apėmė dvejopas jausmas. Viskas taip melnikiškai genialu, internacionalu, filosofiška, psichologiška. Romano daugialypė sandara leidžia krūvą pastraipų, įterptas ištraukas iš „eilėraščių rinkinių”, sukurtojo pasaulio knygos „Neišnaudotų jausmų diapazonas” ištraukas, veikėjų dienoraščių eilutes ir dialogus analizuoti atskirai, nutolstant nuo siužetinio konteksto. Daug teksto galima naudoti vietoj straipsnių įvairiomis temomis: apie pasaulio suvokimo ribotumą, emocinį nevisavertiškumą, artumo, išorės, gėdos sąvokas, gyvenimo prasmę, pažinimą savęs ir supančio pasaulio, laisvę, meilę, gyvenimą, tiesą, žmonių valdymą… – senos, nuvalkiotos temos, perleistos per Melniko filosofiją, tampa neatpažįstamai aktualiomis ir artimomis, šiurpinančiomis savo nuogumu, lyg kas preparuotų tavo niekada neaplankytus pasąmonės užkaborius. Genialu, bet… „Tolimos erdvės” fantastinis, antiutopinės visuomenės pasaulis priminė A. Huxley „Puikus naujas pasaulis“ ir G.Orwello „1984-ieji“ istorijas. Dabar turime lietuviškąją antiutopiją, kurioje aklieji egzistuoja tik technonlogijų pagalba. Ar technologinė visuomenė tikrai tokia negatyvi? Kas verčia autorių šiandieninės demokratijos režime piešti tokius vaizdus? Kodėl romanas – metafora, o ne tiesiog fantastika arba esė? Šie ir kiti klausimai kirbėjo ir iškirbėjo į tokį trumpą internetinį interviu su JAROSLAVU MELNIKU apie romaną, fantastiką ir dar šį tą.

Kalbėdamas apie menininko dalyvavimą visuomenės gyvenime išreiškėte nenorą, kad Jus sektų, fotografuotų, filmuotų ir pan. Neneigiate, Toliau skaityti Interviu: JAROSLAVAS MELNIKAS apie romaną „Tolima erdvė”, fantastiką ir save →