Žymų Archyvai: Moby

SOMETIME – Supercalifragilisticexpialidocious [iTSUKA; 2007]

Visų pirma ne tik albumo pavadinimas, „nugvelbtas“ iš „Merės Popins“, bet ir pats albumas yra ryškiai per ilgi: išmetus trejetą kūrinėlių, jis tik pagerėtų. Taip ir buvo padaryta pernai, perleidžiant išpirktą tiražą užsienio rinkai. Bet nežiūrint į aną ir į tą, kad Sometime „Supercalifragilisticexpialidocious“ atkeliavo net iš 2007-ųjų Islandijos, šis projektas yra paskutinių dienų atradimas, kurį norisi visiems primygtinai kišti į ausis.

Sudominimui ir pririšimui prie šito reikalo turėtų pakakti vieno kūrinio – „Heart Of Spades“, kurį, mano manymu, galima sukti visur ir visada, ir net po keliasdešimties kartų neatsibos. Toliau skaityti SOMETIME – Supercalifragilisticexpialidocious [iTSUKA; 2007]

G.eriausi 2009 metų albumai [pagal tadas.v]

Metams pasibaigus, pamaniau reikėtų sutverti geriausių 2009 metų albumų topą. Sutikčiau su teiginiu, jog praėjusieji metai buvo muzikaliai „sotūs“ – rinktis tikrai buvo iš ko (susidaro vaizdas, jog šiais laikais kuria kas tik netingi). Dar kartą apžvelgdamas visus 2009 – ųjų metų albumus padariau išvadą, jog dauguma kūrinių melancholiški, kiek niūroki, kartais svajingi, tamsūs. Ramūs metai. Žinau vieną: atradimais tikrai nesigailiu.Nusprendžiau nereitinguoti penkiolikos „išrinktųjų“ (na nebent išskirčiau pirmąjį penketą). Tiesiog paminėsiu labiausiai klausytus, išmylėtus, apkalbėtus albumus. Viliuosi, kad šis mano sąrašiukas atliks ir muzikinio eksporto rolę – gal ką nors patinkančio atrasite ir Jūs. Taigi: Toliau skaityti G.eriausi 2009 metų albumai [pagal tadas.v]

1398 žodžiai apie Positivus 2009.


Foto: Delfi.lv

Suprantu visus, kurie vengia muzikos festivalių dėl gausios minios, laisvo ir nevaržomo svečių elgesio, kalnų šiukšlių bei kitų nepatogumų. Lenkiu galvą prieš tuos, kurie dėl neįkainojamo laiko ar tikėdamiesi sutaupyti latą kitą, pasiryžta statyti palapines prie pat pėsčiųjų tako, kur per dieną ir naktį pro šalį praūžia tūkstančiai žmonių. Turėdamas galvoje Positivus festivalį galiu tik pagirti šį jau trečius metus iš eilės vykstantį jaukų renginį, kurio metu galima puikiai suderinti ir poilsį, ir muziką. Tiesa, galbūt teks paaukoti vieną kitą grupę ar atlikėją, tačiau kol gulėsi įsikandęs smilgą šiltoje pušų atokaitoje, galėsi būti tikras, kad išsilaikysi ant kojų per vėlyvą pagrindinių artistų siautulį.

Nors iki prie Estijos sienos įsikūrusios festivalio vietos yra beveik „ranka paduoti“, norint suspėti į Peter Doherty ar Prata Vetra pasirodymą, buvome priversti „minti“ gerokai virš leistino greičio limito. Ir nors kelias pakankamai platus, teko mažų mažiausiai rizikuoti pakliūti nedraugiškai Latvijos policijai į rankas. Toks beprotiškas skubėjimas neatsipirko – bandymas įvažiuoti į Salacgriva miestelį baigėsi dar kažkur laukuose – bene keturis kilometrus priekyje driekėsi automobilių spūstis. Tad metėme automobilius ir nukulniavome pėsti. Vargu ar galima kaltinti organizatorius ir policiją – šiemet į šį mažą ir jaukų pajūrio miestelį sugužėjo, kaip skelbiama, beveik 25 tūkstančiai žmonių, o tai yra dvigubai daugiau nei pernai. Ir galiausiai – argi liūdėsi dėl tokių smulkmenų kaip neišgirsta daina ar pavargusios kojos, juk šalia geri draugai, lengvi pokalbiai, vėstantis vakarėjančio pajūrio oras ir mintys, jos kažkur toli toli. Toliau skaityti 1398 žodžiai apie Positivus 2009.