Laukti mėgstamos grupės pasirodymo du mėnesius yra niekis palyginus su tuo, kai iki jos koncerto lieka dvi dienos. Tos dvi dienos yra niekis palyginus su jausmu, kuris apninka iki koncerto likus dviems valandoms. Paskutinės dvidešimt minučių – tikras košmaras, kai norisi užmušti gitaros derintoją, kuris jos skambesį išbando jau aštuntą kartą. Tada pasilenkia prie efektų pedalų ir ilgai žiūri į juos jungiančius laidus. Kai jis sušaukia kitų scenos darbuotojų simpoziumą ir į tuos laidus jie pradeda žiūrėti penkiese, norisi išsitraukti automatinį ginklą.
Mogwai labai tiko šiam vakarui, kuris siautė aštriais vėjo gūsiais ir šaltu horizontaliai lyjančiu vandeniu. Miestas pakvipo jūržolių aromatu. Tetrūko tik trifidų, šmirinėjančių tarp šaltos, bet estetiškos modernios skandinaviškos architektūros. Toliau skaityti [kaip man atrodė:] MOGWAI @ Koncerthuset, Copenhagen, 2014-03-25