Žymų Archyvai: Morrissey

G.eriausi 2009 metų albumai [pagal offca]

Taigis, pristatau dar keletą praeitų metų popsiškosios muzikos albumų užvadinimu „geriausieji“. Kodėl mano geriausieji tokie labai jau visi saldūs, romantiški, popsiški ir tik šiek tiek indie, mažai rock, visiškai be metal? Ogi tokie buvo man 2009-ieji. Tokia ir muzika. Grožėkimės pagal abėcėlę:

Au Revoir Simone – Still Night, Still Light

Žinot, kai klausau patinkančios muzikos, ji veik visada būna darni. Ta prasme, man turi derėti muzika ir žodžiai, turi papildyti vienas kitą. Au Revoir Simone trečiasis albumas „Still Night, Still Light“ yra puikus to pavyzdys elektroniniame indie pop žanre. Tai, kas primena gražiausius Frou Frou, Ladytron, Camera Obscura momentus, kuriuos su kompiuteriniais vargonėliais galima be baimės leisti po bažnyčios skliautais. Taip, albumas kiek vienodas ir į pabaigą vietomis prailgsta, bet „Shadows“ ir „Another Likely Story“ yra grožio etalonas. Toliau skaityti G.eriausi 2009 metų albumai [pagal offca]

MORRISSEY @ Ryga, „Sapnu fabrika”, 2009 07 05.

Atvykus į vietą „Sapnų fabrikas“ dar gerbėjų nepriėmė, nors maža saujelė ištikimiausiųjų stypsojo prie durų lyg tikėdamiesi tuoj užgriunančio anšlago. Prisiminiau geriausius „Foje“ laikus, kai net brandūs žmonės gyveno pasidabinę mamontoviška skiautere. Rygoje tokių mačiau keletą: tik šį kartą tai buvo morisėjiškos bangelės imitacijos, kurios ant pačios žvaigždės galvos jau išretėjo ir veik išnyko.

moz1

Apšildymas su „Doll & the Kicks” nebuvo pats blogiausias. Ne, albumo jaunuoliai neįtikino nusipirkt, bet keli šmotai tiktų į savaitės grojaraštį. Nepretenzingas gitarinis indierokas su paklaikusia vokaliste leido manyti, kad gal savo gyvavimo pradžioje taip draskėsi ir panašaus balso tembro Gwen Stefani. Tik “lėlytės“ aukštas vokalas rėžė ausį iki skausmo. Įtikinėjau save ir kitus, kad tai specialiai apšildantiesiems sukurtas garso operatorių brokas. Pasirodo, klydau: su vidutiniais dažniais nebuvo susitvarkyta viso koncerto metu, tai ausis labiau pavargo, nei mėgavosi muzika. Toliau skaityti MORRISSEY @ Ryga, „Sapnu fabrika”, 2009 07 05.

Anonsas: Morrissey @ Riga, „Sapnu Fabrika” 2009 07 05.

1238999948_morrissey-a4 Šią vasarą koncertų organizatoriai tiek dėl savo, tiek dėl aplinkos kaltės renginiais mūsų nelepina. Todėl žvilgsnis krypsta į šiaurę, į kaimyninę Latviją. Žinia, iki Rygos „ranka paduoti”, todėl jau liepos 5d., sekmadienį, visi, kam norisi kokybiško siautulio, kviečiami apsilankyti jaukiame Latvijos sostinės „Sapnu Fabrika” klube. Įvykis neeilinis – tą dieną ten koncertuos Morrissey, buvęs The Smiths vokalistas. Šiemet išleidęs naują albumą „Years Of Refusal” jis įtraukė Taliną ir Rygą į savo pasaulinio turo „Tour of Refusal” sąrašą. Mes nesiskundžiame, kad latviai ar estai jau seniai mus aplenkė kokybiškais renginiais. Mes sėdame į autobusą ar automobilį ir patys ten važiuojame. Organizatoriai mus informavo, kad bilietų dar yra, juos galima įsigyti čia: http://www.bilietupasaulis.lt/lit/bilietai/varia/?concert=49759

Daugiau apie naujausią Morrissey albumą: http://www.g-taskas.lt/morrissey-years-of-refusal-2009/

Daugiau apie gyvus Morrissey pasirodymus: http://www.g-taskas.lt/morrissey-london-roundhouse-sausis-2223d/

Koncerto organizatoriai: http://www.fbi.lv

MORRISSEY – Years of Refusal [2009]

Išmintis, atlapa širdis, sveika egocentrika ir ironija apie save bei pasaulį – viskas viename, jei prašytumėte trumpo komentaro apie naująjį Morrissey „Years Of Refusal“ albumą.

Visų pirma, šį darbą rekomenduoju paklausyti tiems, kam Morrissey yra tik „girdėtas“ vardas. „Years Of Refusal“ puikiai tiktų susipažinti su Didžiosios Britanijos alternatyvios muzikos istablišmento atstovu, nes klausosi lengvai, jame nėra varginančių muzikinių ieškojimų, dainos trumpos ir taikliai šaunančios, o lyrika bet kuriam dvasia brandesniam klausytojui pasirodys artima ir išgyventa. Pats šį albumą klausau kai man reikia „išsikalbėti“, o Morrissey šiuo atveju yra tikrai geras „pašnekovas“.

Albumą Moz‘as pradeda Toliau skaityti MORRISSEY – Years of Refusal [2009]

Dienos daina: Morrissey – „I’m Throwing My Arms Around Paris”

Čia tai, ką svaigau įdėti visą praėjusią savaitę – Morrissey! Ir, žinot, jeigu kas prieš metus būtų pasakęs, kad nepaisant pusėtinos meilės „The Smiths”, vieną dieną užstrigsiu ant Morrissey kūrybos, būčiau tik draugiškai nusišypsojęs (ne, tikrai, draugiškai). Bet būtent prieš metus viskas ir pasikeitė. Artėjančio „Greatest Hits” proga pasirodė “That’s How People Grow Up” ir tada įmetęs klipą aš parašiau: „senokai tiek daug nesukau Morrissey video”.

Bet tai buvo iki tol, kol piratinių nuorodų katalogėlyje nenusėdo naujas jo darbas „Years of Refusal”. Oficialiai pasirodys tik vasario 2 d., tad iki tol prašau pasvaigti su manimi kartu klausant „I’m Throwing My Arms Around Paris”:

[nostalgija:] The Smiths – „The Queen Is Dead” [1986].

Anuomet maniau, kad pasaulyje yra dvi grupės: „Metalas“ ir „Depeche Mode“. Gyveni ir mokaisi. Patiri. Atsitiktinai, tyčia. Argi yra skirtumas?

„Nostalgijai“ galiu rinktis bet kurį The Smiths albumą, tačiau The Queen Is Dead man yra ypatingas jau vien dėl jame esančios dainos There Is A Light That Never Goes Out. Ji apie tai, kaip gera mirti šalia brangaus žmogaus ir nelygu trenksimės į sunkvežimį ar dviaukštį autobusą. Tik nevežk manęs namo. Vairuok ten, kur šviečia miestas. Nepalik. O gal tu tik šį vakarą sutiktas/sutikta? Man garbė žūti šalia, man gera būti arti. Ar tokių buvote sutikę?

Ypatingas albumas, nes jis grotuve gali suktis visą dieną ir aš visą dieną neišeisiu iš namų. Ne dėl to, kad išjungti nevalia. Dėl to, kad klausantis šito įrašo gera būti su savimi. Būti savimi. Daugelis žmonių Britanijoje balsuodami už visų laikų liūdniausią dainą laimėtoja išrinko būtent trečiuoju numeriu šiame albume skambančią I know it‘s over. If youre so funny, then why are you on your own tonight… Ko tik neprisiskaičiau – kai kas trokšta, kad šis kūrinys skambėtų laidotuvių metu. Ir kaip keista – šioje dainoje nėra jokio sunkumo, tik graži melodija ir tobulai išdainuotas vienišumo jausmas. Skaidrus ir peršviečiamas. Toliau skaityti [nostalgija:] The Smiths – „The Queen Is Dead” [1986].

Morrissey @ Camden Roundhouse, London [sausis 22,23d.]

morrissey.jpg

This one is for your filthy recessive minds, – jau braukdamas sūrų vandenį nuo kaktos išraiškingai mesteli Morrissey. Tarsi spyruoklėmis grotų, geležį minkytų, jo vaikinų gitaros paleidžia How Soon Is Now? motyvą ir jaukios nedidelės scenos šešėliai sumirksi stroboskopais. Tai tęsiasi tik šešias minutes, bet šia monotoniška beprotybe jis jau sugeba paliesti penkiatūkstantinei gaujai ten, kur neliečia niekas kitas. Net artimiausi. Brangiausi. Nusipelnę ir įtakingi. Šiandien jis grynas, tarsi būtų nuogas. Tik vis dar dar prasegtais, šlapiais nuo prakaito marškiniais, kurie koncerto pabaigoje plyš į skutelius draskomi dešimčių godžios minios rankų. Jis atiduoda save visą, tarsi grotų paskutinį koncertą savo gyvenime. Let‘s face it, soon I will be dead – mintis, išdainuota žemomis natomis I Want To See The Boy Happy kūrinyje. Toliau skaityti Morrissey @ Camden Roundhouse, London [sausis 22,23d.]