Žymų Archyvai: Namų kino teatras

Namų k/t.: „Shrink“(rež.: Jonas Pate, 2009m.)

Kinas, Namų kino teatras,

Vienu sakiniu: užprogramuota būti geru.

Apie: būna pasitaiko, jog ir psichologai turi savo didelių problemų, tokių didelių, kad neina nei sau, nei kitiems pasakyti „viskas bus gerai“. Taip nutiko Henry Carter (Kevin Spacey) –sveikai ekcentriškam įžymybių psichiatrui, kuris, priešingai negu jo, taip pat ekcentriški, pacientai, nesistengia nieko pakeisti ir leidžia sau lengvai kristi. Būdai, kuriais gydė kitus, jam dabar pasirodo visiškai neveiksmingi, kai taikomi jam pačiam.

Kodėl žiūrėti? Labai nesmagu taip pradėti sakinį, tačiau, visi žinome, kokie amerikiečiai yra teisuoliški bei dramatiškai didaktiški. Tai va šito čia nėra. Nėra susikoncentruojama į tai, kad gydytojas rūko žolę bei kitaip svaiginasi. Ir tai, kad jis leidžia laiką su savo dileriu ( Jesus – vaid.: Jesse Plemons), čia neatrodo taip pigiai, kaip galėtų, vien dėl meistriškos vaidybos. Vieni charakteriai yra daugiau antiherojai ( pacientai : Holden (vaid.: Robin Williams) – nesąmoningai prašo Toliau skaityti Namų k/t.: „Shrink“(rež.: Jonas Pate, 2009m.) →

Namų k/t.: „Disgrace” (rež.: Steve Jacobs, 2008m.).

Kinas, Namų kino teatras,

Vienu sakiniu: keistuolis filmas.

Apie: kur skaičiau, ten rašo, jog pagal to paties pavadinimo knygą apie Pietų Afrikos degradaciją ir moralinį nuosmūkį… Bet aš taip nepasakyčiau… Pasakyčiau, kad viskas daug globaliau.

Taigi. Afrika. Gan pašlemėkiškas dėstytojas paįvairinimui suvedžioja vieną savo studenčių, „romanui“ iškilus į viešumą, kyla mažumėlę skandaliukas, bet kadangi visa situacija jam per daug menka, jog rūpėtų, jis, ciniškai burbtelėjęs kažką žurnalistams, susipakuoja daiktus ir išvažiuoja pas savo dukterį, į jos trobelę kažkur laukymėj. O štai ten vyksta žiaurūs dalykai…

Intriga: ją išprievartauja trys vyrai, ji pastoja, be abejo, vaiką ruošiasi gimdyti, horizonte pasirodo vienas iš prievartautojų, o ji jį vadina irgi vaiku… ir praktiškai susituoktų su juo, jei būtų vyresnis… Čia kuriam žemynui būdingas toks elgesys? Toliau skaityti Namų k/t.: „Disgrace” (rež.: Steve Jacobs, 2008m.). →

Namų k/t:“Away we go“ (rež.: Sam Mendes, 2009m.)

Kinas, Namų kino teatras


Vienu sakiniu: švelnus parėjimas nuo plebėjiškai saulėtų vakarų prie šaltesnių su pledukais.

Apie: Keistuoliška (jis savaime keistas ir nelabai normalus, ji kiek nuovokesnė, bet nė už ką nesutinka tekėti, tai irgi kelia klausimą, ar ji gali būti normali (džiaukas), jie neturi „normalių“ namų, išvis, teturi vienas kitą (pfi) ir ne pirmo ( o maždaug antro) šviežumo pora pasišauna susirasti naujus namus ir naują miestą sau ir savo būsimam kūdikiui.

Intriga: Naujausias Sam Mendes darbas (nuoširdžiai tikiu, jog nėra nemačiusiųjų „American beauty“ ir vėliau sekusių „Road to perdition“, „Revoliutionary road“), bet šis filmas visai kitoks, jis „Comedy/Drama“ žanro (šaltinis: imdb.com).

Kodėl žiūrėti? Iš principo prisibijau komedijų, tai yra, jų vengiu, bet šįkart, pakerėta režisieriaus pavardės, nesusilaikiau, ir nenusivyliau. Tiesa, iš pradžių šiek tiek kausto įtarumas: ar tik neteks čia greit išjungti tai (turiu galvoje epizodą, kai jie pietauja su tėvais), bet ilgainiui pasirodo išganinga ironija, blaivaus proto šešėliai, kurie leidžia šiai porai daugiau ar mažiau adekvačiai reaguoti į kitas šeimas : motiną, besityčiojančią iš visų, o ypač iš savo vaikų, šiuolaikinį, sveiką gyvenimo būdą propaguojančią mamulę, kuri bijo vaikiškų vežimėlių, nes jie atitolina vaikus nuo jų tėvų, bet turi naujausio modelio automobilį. Kitaip tariant – paradoksai.

Sam Mendes kūryboje veikia tam tikras socialinis angažavimas, kuris, viena vertus, leidžia pasakyti daugiau, negu kad yra rodoma, bet, antra vertus, dažnai tokie ketinimai balansuoja tarp per įkyrios didaktikos, kuri ima darytis nebeskani. „Away we go“, retsykiais išpuola per tą ribą, bet netampa filmu vaikam apie vaikus, kas yra, žinoma, tik gerai.

Kodėl nežiūrėti? „Away we go“ iš tikrųjų yra miksas tiek skirtingų temų tiek iš dalies skirtingų tų temų interpretacijų, dėl to, sakykim, nukenčia pretenzijos laikyki konkrečiai šį filmą „aukštuoju kinu“. O ir pats žanras to neleistų.

Reziumė: Neblogas, bet bus geresnių.

Rekomendacijos po to : žiūrint „Away we go“, kilo įvairių kino asociacijų, tendencingiau ir rimčiau išpildančių konkrečias temas: „The Savages“ – kam patinka suterštos šeimos vertybės ir sarkazmas – kaip bendravimo forma,
„Into the wild“ – kelionės, muzika, vienatvė, „Juno“ – vaikai, humoras.

httpvhd://www.youtube.com/watch?v=4mpLvUY8TUE

Nori atsisiųsti šį filmą iš interneto? Skaityk čia…

Namų k/t: “Transsiberian ” (Rež. Brad Anderson, 2008m.).

Kinas, Namų kino teatras


Vienu sakiniu: Nesunkiai lengvas trileris su mažyčiais lietuvybės prieskoniais.

Apie: Amerikiečių pora, keliaudama traukiniu iš Kinijos į Rusiją, tradiciškai, sulaukia [ne]tikėtų nemalonumų ypač, kai susitinka su kita beveik amerikiečių pora.

Intriga: Larisa Kalpokaitė savo knygoje sakė, kad tai geras filmas.

Kodėl žiūrėti? Esame per mažyčiai, kad pastebėtų pasaulis, bet per dideli, kad nepastebėtume mes patys. Filmas kurtas bendradarbiaujant su Lietuvos kino studija, tad epizodiniai lietuvių pasirodymai kine visada džiugiau paveikia. Iš esmės filmas tokiam vakarui, kai nesinori saldžiausio popso, bet ir ant „valios ugdymo“ tipo filmų taip pat nuotaika neneša. Viskas čia yra gerai : neblogi aktoriai, europiniai kameros rakusai, leidžiantys ilgiau išlaikyti įtampą, mįslė „kas yra kas?“ iki pat filmo galo užkausto prie vaizduoklio. Toliau skaityti Namų k/t: “Transsiberian ” (Rež. Brad Anderson, 2008m.). →

Namų k/t : „Il y a longtemps que je t’aime“ (rež.: Philippe Claudel, 2008m.)

Kinas, Namų kino teatras


Vienu sakiniu : Psichologiškai sunkus išbandymas tikram snobui.

Apie: Po 15metų belangėje Juliette Fontaine, kurią vaidina Kristin Scott Thomas („The English Patient“, „The Horse Whisperer“) apsigyvenus savo jaunesnės sesers šeimoje, pradeda gyventi iš naujo, ieško darbo ir kitaip adaptuojasi.

Intriga: Juliette Fontaine buvo nuteista už savo šešiamečio sūnaus nužudymą.

Kodėl žiūrėti: iš pirmo žvilgsnio apgaulingas pavadinimas ( Liet.: „Aš tave mylėjau taip ilgai“), prancūzai ir Kristin Scott – Thomas, rodos, nuteiktų romantiniam vakarui prie vyno taurės, tačiau,o, bet, pasirodo, tatai tiesiog optinė apgaulė. Nuo pirmos filmo sekundės į akį krenta dokumentiškai realistiški kadrai – galbūt bandymas parodyti, jog situacija įtikėtina bet kam, bet kada, taip pat ir visiškai neromantiška pagrindinė jo herojė – stojiška, atšiauri – kurios neina nei palaikyt, nei nekęst (čia tiem, kas mėgsta susitapatinti su filmo/knygos veikėjais) ir taip sukelia vos ne vidinį konfliktą.

Kontrastas tarp ledinės ledi Juliette ir šiltai šeimyniškos ją supančios, bet jokiu būdu ne jos, ne šeimos, kurie ją palaikė visada, o ne tik dabar, aplinkos tik paaštrina mintyse viso filmo metu besisukantį klausimą – intrigą „kodėl?… Kaip?“

Didelis filmo pliusas, jog ilgainiui viskas atsiskleidžia ne taip, kaip atrodė nuo pat pradžių – charakteriai auga palaipsniui, taip palikdami netikėtumo efektą.

„Socialinėse dokumentikose“ , kur visi labai laikosi, o paskui pratrūksta „staiga“, paprastai visą žiūrėjimą nubraukia pabaiga, bet šiuo atveju, pabaiga padaryta itin preciziškai, neperspaustai, kad pavydėtų ir pats Michael Haneke.

Kodėl nežiūrėti: Emociškai slegia toks šaltumas, neleidžia atsipalaiduot ir žiūrėt filmo, užsidėjus koją ant kojos, dialogai taupūs, bet daug pasakantys, na, o tikro happy end‘o, žinoma, nėra. Jau nekalbant apie lengvą laisvalaikio praleidimą – jo irgi nėra.

Reziumė: vertas dėmesio kino debiutas.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=YSlFhdEQFBs

Nori atsisiųsti šį filmą iš interneto? Skaityk čia…

Namų k/t: „Sunshine Cleaning” (Rež. Christine Jeffs) [2009].

Kinas, Namų kino teatras,


Vienu sakiniu: Naujas „Little Miss Sunshine” kūrėjų darbas.

Apie: Rose Lorkowski (Amy Adams iš „Doubt”) jau virš 30, bet ji vieniša mama, kuri užsidirba valydama kambarius. Priversta surasti pinigų, jog išleistų sūnų į privačią mokyklą, ji kartu su seserim imasi purvino, bet pelningo reikalo – tvarkyti patalpas, kuriose žmonės ką tik mirė, žuvo, nusižudė. Baisu? O jeigu pasakyčiau, kad tai kai ko gražaus pradžia?

Kodėl žiūrėti? Naujas „Little Miss Sunshine” kūrėjų darbas – taip filmą dažnai pristato JAV. Ir nors po žodžiu kūrėjas slepiasi ne režisierius ir ne scenarijaus autorius, filmo atmosfera bei meninė forma iš ties stipriai primena ir Lietuvoje rodytą juostą. Toliau skaityti Namų k/t: „Sunshine Cleaning” (Rež. Christine Jeffs) [2009]. →

Namų k/t: „The Girlfriend Experience” (Rež. Steven Soderbergh) [2008].

Kinas, Namų kino teatras, ,

Šią savaitę ir vėl prognozuojami š*$%* orai, tad vakarais nielieka nieko kito, kaip tik žiūrėti ir rekomenduoti vertingą kiną.

Vienu sakiniu: Subtilus ir elegantiškas pasakojimas apie aukštos klasės prostitutės gyvenimą krizės metu (p.s. pagrindinė aktorė – porno žvaigždė).

Apie: „The Girlfriend Experience” tai penkios dienos iš merginos pagal iškvietimą – Čelsi (Chelsea) – gyvenimo, laike kažkur aplink Obamos išrinkimą prezidentu ir visus apėmusią finansinę krizę. Čelsi nėra eilinė prostitutė iš Manheteno – savo klientams ji siūlo ne tik seksą, bet ir malonią draugiją bei pašnekesius, taip vadinamą buvimo su mylimąja jausmą („Girlfriend experience”). Čelsi mano, kad jos gyvenimas jos rankose: ji turi savo verslą, uždirba 2000$ per valandą ir turi atsidavusį vaikiną, kuris toleruoja tokį jos gyvenimo būdą. Tik va, kai esi pažinčių su naujais žmonėmis versle, tu niekada nežinai, ką sutiksi… Toliau skaityti Namų k/t: „The Girlfriend Experience” (Rež. Steven Soderbergh) [2008]. →

Namų k/t: „Forbidden Lie$” [2007] (Rež. Anna Broinowski).

Kinas, Namų kino teatras,


Vienu sakiniu: Dokumentinis filmas, kurio herojų pirmą filmo trečdalį gerbi, vėliau juo abejoji, o galiausiai į jį žiūri skeptiškai arba imi nekęsti.

Apie: Tai istorija apie Norma Khouri knygos „Forbidden Love” atsiradimo istoriją ir ją supantį skandalą.

Jordanijos pilietė Norma Khouri išleidžia skandalingą autobiografinę knygą, kurioje pasakoja apie nelaimingą jos geriausios draugės, iš musulmoniškos šeimos kilusios, Dalios meilės istoriją: kaip ji buvo griežtai prižiūrima tėvo ir brolių, kaip įsimylėjo kitatikį, kaip slapčia susitikinėjo ir kaip, galų gale tam išaiškėjus, buvo tėvo nužudyta, pastarajam už nusikaltimą gavus tik trejus matus kalėjimo, nes tai buvo „garbės” nusikaltimas.

Norma Khouri, kaip misionierė, skleidžia šią žinią užsienyje, bet „Sydney Morning Herald” žurnalisto Malcolm Knox dėka ima aiškėti, jog visa, ką pasakoja Norma Khouri yra melas – nuo A ik Z ir dar šiek tiek кирилицос. Režisierė Anna Broinowski leidžia visoms suinteresuotoms šalims pateikti savo nuomonę ir net nuskrenda su Norma Khouri į Jordaniją, bet aiškėja ne tik, kad knygos autorė gerai meluoja, bet ir tai, jog ant jos uodegos dėl kitų dalykų jau seniai sėdi FBI. Kas ji, ta Norma Khouri: aplinkybių auka, nusikaltelė ar gera aktorė?

Kodėl žiūrėti: Toliau skaityti Namų k/t: „Forbidden Lie$” [2007] (Rež. Anna Broinowski). →