Laimėk knygą: ANTHONY KIEDIS ir LARRY SLOMAN “Randai”

Leidykla „Obuolys“ dovanoja vienam G. skaitytojui biografinę knygą „Randai“. Parašyta ji pačio Red Hot Chilli Peppers lyderio Anthony Kiedis padedant kiek didesniam rašytojui Larry Slomanui.

Leidyklos anotacija skamba taip:

Biografija, kuri yra pernelyg šokiruojanti ir neįtikėtina, kad galėtų būti išgalvota.

Red Hot Chili Peppers lyderis Anthony Kiedis – neabejotinai garsiausia lietuvių kilmės roko žvaigždė pasaulyje. Ir tas vyrukas tikrai priėdęs pipirų!

Narkomanas, poetas, tatuiruotas beprotis, mergišius, stulbinamų gyvų pasirodymų variklis, savo kartos kultūrinė ikona Skaityti toliau…

Knyga: ROBERT LUDLUM “Bornas. Sunaikinta tapatybė”

Jis aukščiau įstatymo. Jis žemiau žvėries.

Dar vienas Roberto Ludlumo trileris lietuviškai. Šį kartą – Borno serijos pirmoji knyga.

Pats Ludlumas sukurpė apie Borną trilogiją, kurią po sėkmingos ekranizacijos toliau iki šiol eksploatuoja Eric Van Lustbader: 2010-aisiais turėtų pasirodyti jau penktasis šio rašytojo trilogijos tęsinys. Kaip bus su lietuviškaisiais vertiniais dar neaišku, bet greičiausiai ateitį koreguos komerciniai dalykai.

Smagu, kad trilerius „Obuolys“ pagaliau perkėlė į mažesnį formatą minkštais viršeliais. Dabar ir su savim pasiimti patogiau, ir rankos nepaskausta laikant knygą (skaitantieji storas sunkias plytas supras apie ką aš čia).

Kaip ten bebūtų šitą knygą reiktų pirma papliekti už pavadinimo vertimą, tiksliau – nevertimą, o nukopijavimą nuo netikslaus filmo vertimo. Skaityti toliau…

Knyga: ROBERT LUDLUM “Čanslerio rankraštis”

“Baimė nepripažįsta išankstinių nusistatymų, jai nekliudo jokie rasiniai barjerai. Štai kas slypi Huverio bylose. Tik baimė.”

Robert’as Ludlum’as yra tikrai garsus trilerių rašytojas. Tiksliau – buvo, nes prieš keletą metų, 2001-aisiais, paliko šią melo, šantažo ir sąmokslų pakalnę. Paliko ir keliasdešimt knygų, kurios sėkmingai ekranizuojamos: esamą Borno trilogiją tikriausiai žino kiekvienas kinomanas, o „Čanslerio rankraštis“ (The Chancellor Manuscript) dar tik statomas.

Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad leidykla „Obuolys“ kiek apsišaukė, nugarėlėje užrašiusi, kad pirmoji lietuviškai pristato Ludlum‘o kūrybą. Dar 1994-aisiais buvo lietuviškai išleistas „Metloko dokumentas“ (leidykla „Europa“). Jau tada galima buvo suprasti, kad Ludlum‘as trilerius moka rašyti. Šiam žanrui nereikia filosofinių išvedžiojimų, pasąmonės srauto technikos ir įmantraus literatūrinio audinio. Svarbu siužetas, greitas tempas, daug veiksmo, neįtikėtini sutapimai, kurie geriečiams padeda kovojant su blogiukais. Pas Ludlum‘ą šitos košės, įvilktos į detektyvinį rūbą, su kaupu, tad žanro mėgėjai nenusivils.

„Čanslerio rankraštis“, kaip ir priklauso rimtam trileriui, turi dokumentikos krislelį: pasakoja apie neišgalvoto asmens, Skaityti toliau…

Knyga: CHUCK PALAHNIUK “Pasprink”

Jei ketini visa tai skaityti – nesivargink.
Perskaitęs keletą puslapių – daugiau nebenorėsi. Todėl pamiršk. Eik sau. Bėk, kol dar esi sveikas.
Gelbėkis.

Taip savo romaną „Pasprink“ pradeda Chuck‘as Palahniuk‘as. Gana gerai marketinginiu požiūriu veikianti anticipatija. Leidėjai sėkmingai galėtų skalambyti ir frazę „neskaityk Palahniuk‘o, nes jam dar toli iki Faulkner‘io“. Nors labai norint paralelių galima būtų surasti. Galima čia net Beckett‘ą paminėti, tik pastarojo minimalizmas labiau antiminimalistinis, o Palahniuk‘as greičiau erzina, nei žavi savo vienžodžiais sakiniais ir šokinėjimu per laiką, veikėjus, pasakojimo perspektyvas, iš dangaus nukabina frazes, dažnai nepalieka ribos tarp sukurtų charakterių ir autoriaus kalbos, verčia piktintis pateikiama literatūrinio audinio mišraine, bet įsivažiavus apsipranti ir imi žavėtis, iš pradžių kičui priskirtu, kūriniu.

Tai kas nerealu – stipriau už tikrovę.
Nes nieko nėra tobulesnio už svajonę. Skaityti toliau…

Knyga: DENNIS LEHANE “Kuždesių sala”

Amerikietis Dennis Lehane labiau žinomas kinomanams kaip autorius, pagal kurio kūrinius buvo pastatyti filmai „Mistinė upė“ ir „Dingusioji“. Šiuo metu Martinas Scorsese kuria filmą pagal Lehane romaną „Kuždesių sala“.

Nepatinka man tie adaptavimai. Imu tada dvejoti: ar knygą rinktis, ar filmą, ar verta prie raidelių gaišti dieną antrą, užuot pagavus siužetą per porą valandų.

Apsisprendimą skaityti „Kuždesių salą“ lėmė du magiški žodžiai anotacijoje – „psichiatrijos ligoninė“. Su kamera į psichinio ligonio vidų neįlysi, o rašytojas gali. Smagi tema, kurioje galima be fantastinių priemonių vedžioti skaitytoją už nosies ir piešti iracionalų pasaulį.

Skaityti toliau…