Jau tryliktus metus Vilniuje gegužės 5-11 dienomis vyks Lietuvos šokio informacijos centro ir „Vilniaus festivalių” rengiamas Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis ’09”. Šiemet Menų spaustuvės ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenose festivalis publikai pristatys 18 trupių iš Norvegijos, Vokietijos, Danijos, Islandijos, Italijos, Prancūzijos, Latvijos ir Lietuvos, ir pateiks margaspalvį šiuolaikinio šokio spektrą nuo įprastinių šokio spektaklių iki hip hopo bei žmogaus ir ekskavatoriaus dueto.
Pagrindinis šių metų festivalio akcentas – vienos pagrindinių pasaulio šokio valstybių ir svarbiausios šiuolaikinio šokio šalies Prancūzijos šokio vitrina „FranceDanse Vilnius”, rengiama kartu su nacionaline programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ bei CulturesFrance ir Prancūzų kultūros centru Vilniuje. Per paskutinius XX amžiaus dešimtmečius kryptingos ir efektyvios valstybinės kultūros politikos ir pačios šokio bendruomenės aktyvumo dėka šiuolaikinis šokis šioje šalyje tapo išskirtine, itin populiaria profesionaliųjų menų sfera. Toliau skaityti Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis ’09” (PAPILDYTA!)
Žymų Archyvai: Pridėti naują žymą
Įspūdžiai: Romeo Castellucci iššūkis tradicijai
Kaip ir pirmąjį kartą, taip ir dabar, po antrojo Lietuvoje parodyto R.Castellucci’o spektaklio, galvoju kuo ir kaip čia teisingiau pradėti didelio susidomėjimo ir diskusijų Lietuvoje sulaukusio spektaklio „Pragaras“ įspūdžių aprašymą . Po apsilankymo ŠMC (Šiuolaikiniame meno centre), kur eksponuojama to pačio kūrėjo „Rojaus“ instaliacija, visai amą praradau ir netgi pasijaučiau savotiškai „išdurta“. Menas ir antimenas tuo pačiu metu, provokuoja ir stebina.
Prisipažinsiu, jog Dantės „Dieviškąją komediją“ skaičiau (kaip matyt ir daugelis kitų mirtingųjų) tik mokyklos suole. Žinau, kad šio kūrinio turinys sukasi apie pagrindinio herojaus kelionę per pragarą, skaistyklą į rojų pas savo mylimąją ir, kad galiausiai šį iš nuodėmingo kelio išgelbsti romėnų rašytojas Vergilijus, kurio dėka jaunajam poetui atsiveria Dangaus vartai.
Nežinau, ar labai svarbu buvo žinoti turinį, žiūrint Castellucci‘o interpretaciją, nes akivaizdu, kad iš originalo spektaklyje liko tik pragaras kaip spalva, kaip tonas, kaip emocija, kaip nuotaika, kaip jausmas, kuriuos norėjo mumyse pabudinti kūrėjas. Toliau skaityti Įspūdžiai: Romeo Castellucci iššūkis tradicijai
Žiemos vakarai su stalo žaidimais: ekonominis žaidimas „Sankt Petersburg“
Pasaulyje populiariausiu ekonominiu žaidimu, be abejonės tikriausia visi įvardintume žaidimą „Monopoly”. Neseniai mūsų krašte pasirodė ir Lietuvai adaptuota „Monopoly: Čia ir Dabar“ LT versija. Šiame žaidime galima statyti savo nekilnojamąjį turtą Vilniaus Katedros aikštėje, nuomotis Nacionalinį M.K. Čiurlionio dailės muziejų, įsigyti prekybos ir pramogų sostinę „Akropolis“ arba laikyti savo milijonus „SEB banke“.
Esam įsitikinę, kad daug kam šis žaidimas jau gerokai pabodęs ir norėtumėte atrasti kažką naujo šios kategorijos žaidimų srityje. Žaidimų nuomos punktas „Rikis” šį kartą supažindins su vienu iš naujesnių ir Lietuvoje dar ne itin spėjusių išpopuliarėti ekonominių žaidimų „Sankt Petersburg”. Toliau skaityti Žiemos vakarai su stalo žaidimais: ekonominis žaidimas „Sankt Petersburg“
Romeo Castellucci’o ,,Pragaras” Vilniuje
Vasario 20 ir 21 d. Vilniuje matysime naują italų režisieriaus ir scenografo Romeo Castellucci’o darbą – trilogiją pagal Dante’s (1265–1321) „Dieviškąją komediją“. Sakau taip užtikrintai “matysime”, nors pati pirkdama bilietus Nacionalinio dramos teatro kasose nepatikliai klustelėjau kasininkės “ar tikrai matysime?“. Nes tikriausia jau teko girdėti, kad dar prieš savaitę šio spektaklio kooprodiuseriai VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ir festivalis „Sirenos“ negalėjo patvirtinti, kad planuojamas spektaklis tikrai įvyks dėl nesibaigiančių peripetijų su Kultūros ministerija, kuri delsia patvirtinti VEKS 2009 metų programos finansavimą. Kasininkės tvirtas atsakymas jog visgi spektaklis įvyks, mane truputį nuramino ir perėjau prie sekančio aktualaus klausimo „ar bilietų dar turite?“, gavus antrą teigiamą atsakymą (šiandien dėl šio atsakymo jau nebegaliu būti tikra, nes prieš keletą dienų bilietai tirpo ne dienomis, o valandomis) rinkausi vietas reginiui, kuriuo dar 2008-ųjų liepą buvo atidarytas Avinjono teatro festivalis. Toliau skaityti Romeo Castellucci’o ,,Pragaras” Vilniuje
Žiemos vakarai su stalo žaidimais/Kortų žaidimai. Laimėk žaidimų nuomą
Šiandien panorome pristatyti dar vis mažai žinomus Lietuvoje kortinius žaidimus.
Tik nepamanykite, jog ką nors rašysime apie pikų damas, kryžių karalius ar tūzus. Dažniausiai žmonės, išgirdę pavadinimą „kortiniai žaidimai“, pagalvoja apie „Pokerį“, „Kvailį“, „Bridžą“ ar bet kurį nors kitą tradicinį žaidimą, kurį galima žaisti su tradicine 24 ar 56 kortų trinka.
Šių laikų kortiniai žaidimai yra įvairiausių spalvų, su įdomiausiais paveiksliukais ir jų skaičius būna labai įvairus – nuo 50 iki 150 kortų. Ir, galbūt tai vienintelis naujųjų žaidimų trūkumas, jie nėra tokie universalūs kaip tradicinės kortos. Dažniausiai tai yra tiesiog vienas žaidimas. Tuo šios kortos ir yra panašios į stalo žaidimą. Kortinių žaidimų įvairovė labai plati: nuo reakcijos žaidimų, kur reikia greitai sureaguoti į esamą situaciją ir padėti kortą ar kortas iki nelengvų strategini, kur reikia gerai pagalvojus priimti vieną ar kitą sprendimą, taip pat numatyti priešininkų galimus ėjimus ir strategijas. Toliau skaityti Žiemos vakarai su stalo žaidimais/Kortų žaidimai. Laimėk žaidimų nuomą
Naujasis Baltijos šokis ’08: Provincialnyje tancy „Po įtraukimo. Diptikas. II dalis”
Geriausiu šio sezono Rusijos šiuolaikinio šokio spektakliu paskelbtą ir „Auksine kauke” Maskvoje apdovanotą trupės „Provincialnyje tancy” spektaklį „Po įtraukimo. Diptikas. II dalis” sekmadienį išvydo ir Lietuvos publika. Beje, šio spektaklio choreografė T. Baganova buvo numinuota ir geriausio choreografo kategorijoje. Trupė „Provincialnyje tancy” iš Jekaterinburgo į Lietuvą atvyksta jau septintą kartą ir yra tapusi savotišku „Naujojo Baltijos šokio” talismanu.
Beveik valandos trukmės šokio spektaklis „Po įtraukimo. Diptikas. II dalis”, sukurtas „American Dance Festival” (JAV) užsakymu, pasak kritikų, itin išsiskiria iš kitų T. Baganovos darbų. Tai jau ne panašu į ankstesnes Baganoviškas stebuklines pasakas, šis spektaklis akivaizdus choreografės išsiveržimas, branda. Scenoje šoka 10 šokėjų, o atrodo, kad visas šimtas. Spektaklio muzikoje, ekspresyvūs violončelės protūkiai mainosi su fortepiono lyrika, kaip ir čigoniški choregrafiniai motyvai su žydiškais, galiausiai viskam išvirstant į audringą, griežtą kadrilį. Toliau skaityti Naujasis Baltijos šokis ’08: Provincialnyje tancy „Po įtraukimo. Diptikas. II dalis”