Žymų Archyvai: Richard Hawley

FINDLAY BROWN – Love Will Find You [Verve Forecast; 2010]

Albumai, Muzika, , , , , , , , , ,

Findlay Brown nustebino: po trubadūriškai kantriško ir folkiško 2007-ųjų albumo „Separated by the Sea“ pasuko visai kitu keliu. Geru keliu. Linksmesniu ir aiškesniu.

Su savo sentimentaliomis idėjomis galvoje ir Bernard‘u Butler‘iu (puse buvusių Suede) prodiuserio kėdėje dar 2008-ųjų pabaigoje sukalė visai kitokį, įsimylėjėliams skirtą, albumą „Love Will Find You“. Pernai jis prasprūdo nepastebėtas ir tik šiemet, atlikėjui persikrausčius Niujorką ir JAV rinkai perleidus diską kitokiu viršeliu, už Atlanto kilo nemažas susidomėjimas, kuris atnešė albumą ir į mano namus.

„Love Will Find You“ – konkretus, trumpas (vos viršija pusvalandį), dešimties dainų albumas, menantis nematytus, bet ne kartą girdėtus 60-uosius, kai patefonuose sukosi tik traškančios plokštelės ir Elvis buvo Dievas, o Orbison‘as – šio liūdnesnysis šešėlis. Dar kažkur kažką linksmino ar graudino The Ronettes, The Shirelles, Frankie Valli & The Four Seasons ir krūvelė kitų melodingų, briliantinių kolektyvų, kuriuos be perstojo suko Findlay įrašinėdamas šį albumą. „Love Will Find You“ tobulai perteikia to laikmečio atmosferą, o ir pats atlikėjas pasidabinęs tokiu įvaizdžiu, kad nežinodamas vargu suprastum, kad čia šių dienų veikėjas. Toliau skaityti FINDLAY BROWN – Love Will Find You [Verve Forecast; 2010] →

RICHARD HAWLEY – Truelove’s Gutter [Mute; 2009]

Albumai, Muzika

Nepasakosiu, kad šeštasis Richard Hawley albumas „Truelove‘s Gutter“ yra smagiausias ar geriausias jo diskografijoje. Jis toks nėra. Ir nėra turbūt tik todėl, kad Hawley jau yra klausytas, išklausytas, atklausytas, ir, kaip bebūtų keista, ir toliau lieka klausomas. O šį įrašą daugiau inspiravo noras pristatyti ne „Truelove‘s Gutter“, kurį dauguma fanū nurašys, bet patį Richard Hawley, tačiau jokio išsamaus pristatymo nebus.

Pasakysiu trumpai drūtai, kad šitas muzikorius vis dar lieka nepamainomu tamsių vakarų ir meilės naktų po meilės palydovu. Ne kiekvienam dievo duotas toks vokalas, kuris intymumo burtus skleidžia net be muzikinio fono, o su muzikos garsais gaunasi toks širdagriebis, kad laikykis.

Jeigu reiktų atskirti ankstesnius Hawley albumus vieną nuo kito, tai vargu ar man pavyktų tai padaryti. Visi jie vienodai gražūs ir lyriški. O šis – „Truelove‘s Gutter“ taip pat gražus, tačiau turi savyje nesupainiojamo išskirtinumo: niūrumo ir tamsumo, bei žymiai mažiau lyriškumo . Toliau skaityti RICHARD HAWLEY – Truelove’s Gutter [Mute; 2009] →

THE NATIONAL „Boxer” [2007, Beggars Banquet Records]

Albumai, Muzika, , , , , , , , ,

coverisPristatysiu, mano manymu, geriausią praėjusių 2007-ųjų studijinį darbą. Aišku galima ginčytis, kad tokiu reikėtų įvardyti, G. jau minėtus: Chinawoman „Partygirl“, Chromatics „Night Drive“, kent „Tillbaka Till Samtiden“, Shout Out Louds „Our Ill Wills“; ar, dar G. neminėtus: Blonde Redhead „23“, Richard Hawley „Lady‘s Bridge“, Michael Cashmore „The Snow Abides“, And Also the Trees „Listen For The Rag And Bone Man“ ar The Field „From Here We Go To Sublime“. Papildžius dar keliais pavadinimais, išeitų visas geriausių 2007-ųjų metų albumų topas, tačiau palikime tai kitiems/visiems ir apsistokime ties vienu – THE NATIONAL „BOXER“.

The National į mano klausomuosius horizontus papuolė su „Aligator“ (2005), bet tai buvo tik lengvutis skersvėjis prieš ramią „Boxer” audrą. Nuo pirmųjų „Fake Empire“ garsų albumas pagauna, užgauna, prigauna ir visą tai daro vienu metu.

Toliau skaityti THE NATIONAL „Boxer” [2007, Beggars Banquet Records] →