Nemėgstu, kur tau nemėgstu, – nekenčiu, lietuviškosios kūrybos ir sėkmingai jos vengiu, kol neatsiranda visokių „prispirtukų“, kurių dėka vėliau ar anksčiau tenka jos imtis. Šįkart dar prisidėjo mistiškos aplinkybės: Jaroslavo Melniko veidas ėmė „persekioti“ mane realybėje, sapne ir internete, tad teko griebtis vienintelio turimo apdulkėjusio apsakymų ir apysakų rinkinio „Rojalio kambarys“.

Aštuoni kūriniai nesulauks didelės kritikos, nes iš teksto sklindantis lengvumas ir internacionalumas neturi nieko panašaus į mūsuose paplitusius žurnalistinius kaimo vaizdelius. Melniką nuo šiol leisiu sau laikyti talentingiausiu lietuviškai rašančiu šių dienų fantastu-mistiku. Tik nepagalvokit, kad Melnikas rašo apie ufonautus ar šokančius robotus. Melniko fantazijos tai tik rėmai, į kuriuos įspaudžiamas kūrinių veikėjas. Visa esmė slypi veikėjų viduje, mintyse, žodžiuose, veiksmuose, pasirinkimuose. Toliau skaityti Knyga: Jaroslavas Melnikas „Rojalio kambarys”. →