Žymų Archyvai: Sigur Ros

ALCEST – Shelter [2014]

Mistiškųjų prancūzų Alcest sugrįžimo į Lietuvą proga negalima pro akis ir ausis praleisti jų naujojo darbo „Shelter“, kurio dalį labai tikėtina galima bus išgirsti gyvai.

„Shelter“ dar netapo besąlygiškai mylimu ir po nuostabaus “Les Voyages de l’Âme” tai bus padaryti nelengva, tačiau visumoj naujajam įrašui nėra daug ką prikišti. Alcest žengia vis lengvesnio skambesio keliu ir nenustebsiu, jei dar po poros metų skambės kaip Sigur Ros „Með Suð Í Eyrum Við Spilum Endalaust“. Čia galima „kaltinti“ ir „Shelter“ prodiusavusį Birgir Jón Birgissoną (Sigur Ros), kuris įnešė prancūzams daug šviesos ir atmosferinio grožio, tačiau pradangino tamsą, kurioje, mano ausimis, slypėjo daugiau gelmės ir jėgos. Tačiau toks posūkis man atrodo visai nesmerktinas – tai daug geriau nei klausyti toje pačioje pelkėje albumą po albumo žvejojančių kolektyvų.

httpv://www.youtube.com/watch?v=ADIEAW65H5o

Taigi, Alcest atsisveikino su kietumu, metališkumu, žvėriškais riksmais, šėtonais ir pavirto religingais grožio, meilės (vos ne dream pop) ir šilumos skleidėjais. Toks apibūdinimas skamba kiek keistokai, bet jis reiškia ne dabartinio skambesio sumenkinimą, o apibūdina žingsnį, kai kolektyvas išlenda iš rūsių ir išplaukia į platesnius vandenis. Ne, aš neskaičiavau, bet iš patirties sakau, kad lengvesnė muzika sutraukia daugiau klausytojų. Ir tai nėra blogai, nes pasiūla visuose žanruose ir stiliuose yra veik begalinė. Nusivylę Alcest palengvėjimu be naujos muzikos tikrai neliks, o nauji fanai galės svaigti ir nuo „Shelter“. Angliškai atliekama lyrinė baladė „Away“ leis grupei praplėsti ir savo geografiją, juolab, kad joje featurina Neilas Halsteadas iš legendinių „Slowdive“.

httpv://youtu.be/C7Bc48op7t0

„Shelter“ tikrai gražus albumas, tą grožį galima gerte gerti, o kai norėsis energijos ir paslapčių, bus galima prisiminti „Les Voyages de l’Âme” – ‘tsakant lengvai galima mylėti abu minimus albumus.

Nesudarant įspūdžio, jog „Shelter“ yra stebuklų stebuklas, leisiu sau pasakyti, kad kompozicijos kiek nuspėjamos, ilgasis dešimtminutis opusas „Delivrance“ į pabaigą net gali pabosti, tačiau vis tiek tai labai kokybiškas įrašas naujų muzikinių metų pradžiai. Ir – tokiam atmosferiniam shoegaze’ui prancūzų kalba lipte limpa.

Albumas pitchfork’e.

Susimatysime koncerte.

Jónsi & Alex – Riceboy Sleeps [2009, Parlophone].

Po “Med Sud I Eyrum Vid Spilum Endalaust” albumo, retas kuris, bent šiek tiek besidomintis muzika, nežino grupės iš Islandijos Sigur Ros. Rašant apie šią grupę, visgi asmeniškumų išvengti nepavyks. Tai turbūt didžiausią kada nors palikusį įspūdį grupė. Tačiau visgi, čia aš – ne apie Sigur Rós.

Knyga virtusi muzika. Taip galima apibūdinti bendrą Sigur Rós vokalisto Jónsi Birgisson ir jo draugo Alex Somers muzikinį projektą. Pastarasis sukūrė daugelio Sigur Rós albumų viršelių dizainą (bene sėkmingiausias jo darbas – albumo „Takk…” viršelis). Taigi, nesuklysiu teigdamas, kad kad šio albumo ištakų visgi galime ieškoti Sigur Rós‘uose. „Riceboy Sleeps” – gamtos muzika, tobulai atspindinti tai ką žmonės šiais laikais vadina ambientu. Toliau skaityti Jónsi & Alex – Riceboy Sleeps [2009, Parlophone].