Žymų Archyvai: Sirenos

[Sirenos 2013:] „Makbetas” (rež. Davidas Doiašvilis) / „Medėjos link” (rež. Emma Dante) / „Eilės apie seną jūreivį” (The Tiger Lillies)

Praeitą savaitę kone kas vakarą, sprendžiant, ar važiuoti į „Sirenas“, ar likti braidžioti po šiurenančius lapus ir mėgautis paskutiniais saulėtais rudens vakarais, mano viduje virė galimybių konkurencinės kovos. Vilioklės „Sirenos“ prieš rausvėjančių senamiesčio stogų ir parkų peizažus laimėjo  4 : 0, tik prieš Paolo Sorrentino „Didyjį grožį” didžiajame ekrane jos buvo bejėgės, tad teko praleisti latvių „Legionierius”. Turiu pripažinti, kad veik visus vakarus daugiau mažiau likdavau patenkinta savo pasirinkimu, net jei mano lūkesčiai, kaip tų sirenų pavilioti laivai, kartais duždavo atsitrenkę į išankstinių nuostatų vidines „uolas“.

Jubiliejinių „Sirenų“ didžiausias dėmesys šiais metais buvo skirtas naujoms klasikinių kūrinių interpretacijoms ir naujam požiūriui į istorinius tekstus bei kasdieniais įvykiais virtusią fantasmagoriją. Užsienio programoje turėjome galimybę išvysti net 5 trupių spektaklius iš Norvegijos, Gruzijos, Italijos, Latvijos ir Didžiosios Britanijos.

Trumpus įspūdžius apie O. Koršunovo „Perą Giuntą“ jau rašiau, dabar trumpai apie likusius tris matytus spektaklius.

Toliau skaityti [Sirenos 2013:] „Makbetas” (rež. Davidas Doiašvilis) / „Medėjos link” (rež. Emma Dante) / „Eilės apie seną jūreivį” (The Tiger Lillies)

[Sirenos 2013:] „PERAS GIUNTAS” (rež. Oskaras Koršunovas)

Oskaro Koršunovo režisuotas spektaklis „Peras Giuntas“ (orig. „Peer Gynt“) pradėjo šių metų „Sirenų“ festivalio užsienio  spektaklių programą. Nors O. Koršunovo pavardė ir neskamba labai „užsienietiškai“, bet, deja, šįkart lietuvių režisierius reprezentavo Norvegijos Nacionalinį teatrą.

Pats režisierius ne viename interviu mini, kad jei ne užsienio teatrų kur kas platesnės finansinės galimybės, vargu, ar jis būtų sukūręs tiek daug įdomių spektaklių po visą pasaulį.

„Peras Giuntas“ Lietuvoje buvo rodomas mažoje Menų spaustuvės salytėje, tad tikrai tik labai maža saujelė festivalio svečių ir Lietuvos teatro mylėtojų turėjo galimybę pamatyti šį, geriausiu Norvegijoje praeitais metais pripažintą, spektaklį. Organizatoriai suskubo pasirūpinti dar vienu papildomu seansu tą patį vakarą, bet ir tai nelabai gelbėjo – bilietų pardavimo sistemos jau kelias savaites iki festivalio pradžios rodė nulinį vietų skaičių. Toliau skaityti [Sirenos 2013:] „PERAS GIUNTAS” (rež. Oskaras Koršunovas)

Tarptautinio Vilniaus teatro festivalio „SIRENOS’12”

Romeo Castellucci spektaklis „APIE DIEVO SŪNAUS VEIDO KONCEPCIJĄ”

Juokavom su kolega, kad „Sirenų“ organizatoriai turėtų padėkoti radikalams krikščionims už puikią viešųjų ryšių kompaniją šiam spektakliui. Savo protestais jie sukėlė Lietuvoje tokį ažiotažą, jog apie R. Castellucci Lietuvoje sužinojo net ir tie, kurie iki šiol į teatrą nebuvo kojos įkėlę, o bilietai buvo iššluoti iki paskutinio.
Vaizdelis prieš spektaklį Gedimino prospekte buvo tikrai juokingas – kad patektum į teatrą reikėjo įveikti ilgiausią eilę ir apsaugos darbuotojų kontrolę, o šalia protestantai gieda graudžias giesmes ir kiekvienam burba savo „palinkėjimus“ bandydami atkalbėti žmones eiti į spektaklį. Iš karto supranti, jog spektaklis vėluos apie pusę valandos, bet apsišarvojome kantrybe ir laukėme šio išganingojo reginio, kuris atpirktų mūsų kančias. Toliau skaityti Tarptautinio Vilniaus teatro festivalio „SIRENOS’12”

Įspūdžiai iš šių metų tarpautinio teatro festivalio „SIRENOS”

Trumpai atsikvėpus po ką tik praūžusio “Sirenų” festivalio, susigulėjus įspūdžiams, manau, pats tinkamiausias laikas padiskutuoti apie naująja teatro realybę, kurią šiais metais mums pasiūlė festivalio organizatoriai ir spektaklių kūrėjai. Pasak „Sirenų“ meno vadovės Audros Žukaitytės, naująją teatro realybę kuria spektakliai, kurių statytojai „vaikšto teatro paribiais, kartais netgi pavojingomis jo briaunomis“, trindami ribas tarp teatro ir kitų meno rūšių. Šiųmetis festivalio devizas buvo: „Nauja realybė – naujas teatras – kokiai auditorijai?“ Pirmame festivalio etape buvo pristatyti įdomesni lietuvių režisierių darbai, antrąjį sudarė trys užsienio trupių spektakliai, kaip teigė organizatoriai, „atspindintys naujausias Europos teatro tendencijas ir novatoriškiausius pastarųjų metų meninius ieškojimus“.

Norėčiau trumpai priminti, kad iki šiol “Sirenos” jau atvežė į Lietuvą krūvą žvaigždžių iš visos Europos: italą Romeo Catelluci, latvį Alvį Hermanį, Vengrijos teatro trupę „Krétakör“, prancūzą Jan Fabre, lenką Krystian Lupa, “The Tiger Lillies”, vokietį Michael Thalheimer ir kt. Prisimindama minėtųjų kūrėjų spektaklius, galiu drąsiai pasakyti, kad “Sirenų” organizatoriai savo pažadą tęsi. Aišku, negali būti taip, kad visi spektakliai vienodai visiems paliktų identišką įspūdį ar keltų vienodas emocijas. Bet, kad “Sirenų” dėka prasiplėtė mūsų visų akiratis ir supratimas apie teatrą, manau, nekyla abejonių nė vienam.
Festivalio “Sirenos” organizatoriai visada pabrėžė esminį savo atrankos “ką atvežti?” kriterijų – svarbiausia, kad tai būtų kitoks teatras, nei mes esame įpratę matyti teatro scenose, kad jis keltų diskusijas, provokuotų žiūrovą, padėtų išsamiau pristatyti šiuolaikinio europinio teatro kontekstą. Toliau skaityti Įspūdžiai iš šių metų tarpautinio teatro festivalio „SIRENOS”

Laimėk bilietą į Sirenų spektaklį „Dantono byla” (Rež. Jan Klata).


Mes jau anonsavom šių metų „Sirenų” programą, o dabar turim nerealų klausimą už kurį galėsit laimėt nerealų prizą – du bilietus į spalio 24 d. (šeštadienį) vyksiantį „Sirenų” spektaklį „Dantono byla” (abu bilietai tam pačiam žmogui). Iš pradžių metu šiaudą – spektaklio aprašymą – o įrašo pabaigoje rasite ir klausimą.

Dantono byla
Teksto adaptacijos autorius, režisierius – Jan Klata
Teksto adaptacijos autorius, dramaturgas – Sebastian Majewski
Scenografas – Mirek Kaczmarek

Vaidina – Kinga Preis, Anna Ilczuk, Katarzyna Strączek, Marcin Czarnik, Wiesław Cichy, Wojciech Ziemiański, Bartosz Porczyk, Andrzej Wilk, Marian Czerski, Edwin Petrykat, Zdzislaw Kuzniar, Miroslaw Haniszewski, Rafal Kronenberger, Michal Opalinski, Michal Mrozek.

Premjera – 2008 m. kovo 29 d. Toliau skaityti Laimėk bilietą į Sirenų spektaklį „Dantono byla” (Rež. Jan Klata).

Festivalio „Sirenos” užsienio programa

sirenos-logo2009-aisiais, Vilniui pelnius garbingą Europos kultūros sostinės titulą, „Sirenų” festivalis išsiplėtė ir savo programą pradėjo sausio mėnesį įvykusiomis seniausio Prancūzijos teatro „Comédie-française” gastrolėmis. Nacionaliniame dramos teatre buvo parodyti du spektakliai: Spiro Scimone´s „Šventė” (rež. Galin Stoev) ir Moliere´o „Juokingosios pamaivos” (rež. Dan Jemmett). Vasario mėnesį lietuviams jau neblogai pažįstamas italų menininkas Romeo Castellucci pristatė daugybės diskusijų sulaukusią apokaliptinę trilogiją pagal Dantės „Dieviškąją komediją” – „Pragaras”, „Skaistykla” ir „Rojus”. Toliau skaityti Festivalio „Sirenos” užsienio programa

Romeo Castellucci’o ,,Pragaras” Vilniuje

Vasario 20 ir 21 d. Vilniuje matysime naują italų režisieriaus ir scenografo Romeo Castellucci’o darbą – trilogiją pagal Dante’s (1265–1321) „Dieviškąją komediją“.  Sakau taip užtikrintai “matysime”,  nors pati pirkdama bilietus Nacionalinio dramos teatro kasose nepatikliai klustelėjau kasininkės “ar tikrai matysime?“.  Nes tikriausia jau teko girdėti, kad dar prieš savaitę šio spektaklio kooprodiuseriai VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ir  festivalis „Sirenos“ negalėjo patvirtinti, kad planuojamas spektaklis tikrai įvyks dėl nesibaigiančių peripetijų su Kultūros ministerija, kuri delsia patvirtinti VEKS 2009 metų programos finansavimą. Kasininkės tvirtas atsakymas jog visgi spektaklis įvyks, mane truputį nuramino ir perėjau prie sekančio aktualaus klausimo „ar bilietų dar turite?“, gavus antrą teigiamą atsakymą (šiandien dėl šio atsakymo jau nebegaliu būti tikra, nes prieš keletą dienų bilietai tirpo ne dienomis, o valandomis) rinkausi vietas  reginiui, kuriuo dar 2008-ųjų liepą buvo atidarytas Avinjono teatro festivalis. Toliau skaityti Romeo Castellucci’o ,,Pragaras” Vilniuje