Žymų Archyvai: Tai – Anglija

WHITETREE – Cloudland [Ponderosa, 2009]

Dar vienas gražiausias šių metų albumas. Dar vienas albumas, kurį reikia klausyti garsiai. Dar vienas įrodymas, kad genialu – kas paprasta.

Trys vyrukai kuria voratinklio plonumo muzikinę uždangą iš tikro fortepijono paglostymo, žiupsnelio elektronikos ir pagardina lengvais mušamaisiais. Gražus, nepretenzingas albumas „Cloudland“ – kokybiškos moderniosios klasikos pavyzdys.

Lendant gilyn į Whitetree daržą, būtina pasakyti, kad projekto trijulė nėra kokie naujokai muzikos scenoje. Profesionalus italų fortepijonistas ir kompozitorius Ludovico Einaudi , apie kurį reiktų kada pakalbėti atskirai, jau ne vienerius metus sukasi new age muzikos pasaulyje: išleido ne vieną albumą, dalyvavo rengiant teatro ir šokio performansus, o mūsuose, ypač kinomanų gretose, tapo žinomas po garso takelių tokiems filmams Toliau skaityti WHITETREE – Cloudland [Ponderosa, 2009]

Gala pristato: „Orkestro vizitas” / „Tai – Anglija”

Nors mano „Gala” festivalis prasidėjo tik vakar, moteriškąja savo dalimi intuityviai jaučiu, kad per vieną dieną pamačiau ir geriausią festivalio filmą, ir žiūroviškiausią. O tai dažnai nėra tas pats.

Orkestro vizitas / Bikur Ha-Tizmoret (Izraelis)
Režisierius: Eran Kolirin

Netikrinau, bet beveik neabejoju, kad nemaža dalis iš gausybės apdovanojimų, kuriuos gavo šis filmas – žiūrovų simpatijų (toks apdovanojimas, kurį Lietuvoje visada gauna Kim Ki Dukas). Tokie filmai turėtų būti rodomi penktadieniais, kai į kino teatrus užsukančių žmonių galvos yra pervargę po darbo savaitės ir per festivalių atidarymus/ uždarymus, kai reikia pamaloninti tiek vieno miesto grūdų savininką – rėmėją, tiek ir išrankų kino gerbėją.

„Orkestro vizitas” – tai komedija apie tai, kaip „Policijos orkestras iš Egipto atvyksta groti į Izraelį. Oro uoste nesulaukę organizatorių, svečiai nusprendžia patys susirasti Arabų kultūros centrą, bet įlipa ne į tą autobusą.”. Visas filmas – tai šių aštuonių muzikantų naktis svetingame Izraelio miestelyje belaukiant rytinio autobuso į jiems reikalingą miestą. O naktis – tai daug skirtingų istorijų, nes kas ryto laukia su gražuole vietinės užeigos savininke, kas vieno izraeliečio šeimoje prie gimtadieninio stalo, kas šokių aikštelėje. Ir tos atskiros istorijos, lyg atskiri paveiksliukai – gražūs savaime, nežiūrint jų tarpusavio ryšio. Panašų įspūdį paliko „Scanoramoje” rodytas Roy Anderssono Toliau skaityti Gala pristato: „Orkestro vizitas” / „Tai – Anglija”