Nepamirškit, kad pas mus galima laimėti akreditaciją į visus Vilniaus dokumentinių filmo festivalio (VDFF), kuris prasidės rugsėjo 22 d., seansus, o mes pabandysim supažindinti su keliais festivalio filmais, kuriuos jau teko matyti.

Pamenu prieš keletą metų Vilniaus dokumentinių filmų festivalis pradžiugino Gary Hustwit juosta daug ką reklamščikams (bent jau dizaineriams) pasakančiu pavadinimu „Helvetica”. Šiemet programoje „(Ne)realybės dokumentika“ yra bent pora filmų reklamos, media tematika. Vienas jų yra „Kaip televizija sujaukia mums protą”, kitas – „Geriausiai parduotas filmas”.

Žinau, kad kinu nesergantys žmonės kiek geriau atsimena tik aktorių pavardes, bet režisierius Morgan Spurlock bus girdėtas bei matytas ir jiems. Visų pirma antiMcDonaldiniame „Super Size Me”. Jeigu neklystu, VDFF jis buvo pasirodęs ir kitame pavidale – kaip filmo „Ceský sen”, kuriame grupelė žmonių Čekijoje nusprendžia paleisti netikro prekybos centro (kuriame kainos neprotingai mažos, bet žmonės vis tiek užkimba ant to kabliuko) reklamą, prodiuseris. Darbas ne jo, bet braižas tas pats – paimti kokią socialinę-ekonominę problematiką ir ją išnarpliot taip, kad dauguma filmo herojų filmo pasirodymo dieną sapnuotų, kaip baisiausią košmarą.

Vieną dieną Morgan Spurlock nusprendžia, kad, ei, jeigu didžiausi pasaulyje blockbusteriai susirenka milijonus iš produktų integravimo į siužetą (product placement), kodėl gi aš savo dokumentiniame filme negalėčiau padaryti to paties? Ką ten susirinkti – kodėl gi nepadarius filmo, kurio visą biudžetą padengtų produktų integravimas? Toliau skaityti VDFF pristato: The Greatest Movie Ever Sold (Rež. Morgan Spurlock) [2011] →