Metams pasibaigus, pamaniau reikėtų sutverti geriausių 2009 metų albumų topą. Sutikčiau su teiginiu, jog praėjusieji metai buvo muzikaliai „sotūs“ – rinktis tikrai buvo iš ko (susidaro vaizdas, jog šiais laikais kuria kas tik netingi). Dar kartą apžvelgdamas visus 2009 – ųjų metų albumus padariau išvadą, jog dauguma kūrinių melancholiški, kiek niūroki, kartais svajingi, tamsūs. Ramūs metai. Žinau vieną: atradimais tikrai nesigailiu.Nusprendžiau nereitinguoti penkiolikos „išrinktųjų“ (na nebent išskirčiau pirmąjį penketą). Tiesiog paminėsiu labiausiai klausytus, išmylėtus, apkalbėtus albumus. Viliuosi, kad šis mano sąrašiukas atliks ir muzikinio eksporto rolę – gal ką nors patinkančio atrasite ir Jūs. Taigi: Toliau skaityti G.eriausi 2009 metų albumai [pagal tadas.v]
Žymų Archyvai: Whitetree
WHITETREE – Cloudland [Ponderosa, 2009]
Dar vienas gražiausias šių metų albumas. Dar vienas albumas, kurį reikia klausyti garsiai. Dar vienas įrodymas, kad genialu – kas paprasta.
Trys vyrukai kuria voratinklio plonumo muzikinę uždangą iš tikro fortepijono paglostymo, žiupsnelio elektronikos ir pagardina lengvais mušamaisiais. Gražus, nepretenzingas albumas „Cloudland“ – kokybiškos moderniosios klasikos pavyzdys.
Lendant gilyn į Whitetree daržą, būtina pasakyti, kad projekto trijulė nėra kokie naujokai muzikos scenoje. Profesionalus italų fortepijonistas ir kompozitorius Ludovico Einaudi , apie kurį reiktų kada pakalbėti atskirai, jau ne vienerius metus sukasi new age muzikos pasaulyje: išleido ne vieną albumą, dalyvavo rengiant teatro ir šokio performansus, o mūsuose, ypač kinomanų gretose, tapo žinomas po garso takelių tokiems filmams Toliau skaityti WHITETREE – Cloudland [Ponderosa, 2009]