Vienas pagrindinių šiųmetės „Naujosios dramos akcijos“ renginių – lietuvių publikai gerai pažįstamo vengrų režisieriaus Árpádo Schillingo vadovaujamo teatro „Krétakör“ pasirodymas (festivaliuose „Naujosios dramos akcija“ ir „Sirenos“ rodyti spektakliai „Balas“, „Juodoji šalis“, „Žuvėdra“, „hamlet ws“).
Per pastaruosius trejetą metų „Krétakör“ išgyveno didelius pokyčius. Sukūręs vieną populiariausių ir daugiausiai užsienyje gastroliavusį vengrų teatrą, Á.Schillingas vieną dieną nusprendė atsisakyti visų savo spektaklių, aktorių trupės ir pradėti naują eksperimentinių ieškojimų kelią. Pasak Schillingo, naujasis „Krétakör“ – tai ne tradicinis teatras, bet kultūrinė iniciatyva, o jos „svarbiausias interesas – kurti kūrybinės bendruomenės žaidimus, kurie savo šiuolaikinių estetinių savybių ir novatoriškų metodologijų dėka leidžia bendradarbiauti skirtingoms socialinėms grupėms“. Įgyvendindamas šį tikslą, „Krétakör“ buria įvairių sričių jaunus menininkus, socialinių, visuomeninių mokslų atstovus, galinčius tapti naujų jo projektų ir iniciatyvų partneriais bei bendradarbiais. Naują „Krétakör“ ideologiją įkūnijo trejus metus kurtas jo projektas „Krizės trilogija“. NDA’12 pristatys dvi trilogijos dalis – filmą „JP.CO.DE“ ir spektaklį „Dvasininkė“. Abu jie bus parodyti gegužės 18 d. Nacionaliniame dramos teatre. Vakarą pradės speciali Á.Schillingo paskaita, skirta pristatyti naujojo „Krétakör“ idėjas ir ieškojimus.
Anot Á.Schillingo, „Krizės trilogija“ – tai pirmiausia įrodymas, kad „Krétakör“ šiandien, praėjus trejiems metams po legendinio „Krétakör“ teatro iširimo, yra novatoriškos scenos meno dirbtuvės. Antra, „Krizės trilogija“ yra naujo pobūdžio struktūrinis modelis. Trečia, „Krizės trilogija“ yra talentų ugdymo programa, kuri jungia skirtingo amžiaus jaunus žmones ir skatina juos bendradarbiauti. Ketvirta, „Krizės trilogija“ – tai viešas forumas, per meną keliantis ateinančioms kartoms aktualius klausimus. Pagaliau, „Krizės trilogija“ yra išpažintis, išreiškianti mūsų asmenines baimes, patirtis, troškimus ir įsitikinimus“.
Projekto kūrimas prasidėjo 2008-aisiais, kai Sodja Lotker, Prahos kvadrienalės kuratorė, pasiūlė „Krétakör“ įgyvendinti projektą kvadrienalės 2011-ųjų programoje. Iš pradžių Á.Schillingas galvojo jį pavadinti „Jėzaus projektas“. Sekantis postūmis buvo Miunchene įsikūrusios Bavarijos operos intendanto Nikolauso Bachlerio siūlymas režisuoti muzikinį kūrinį 2011-ųjų Miuncheno operos festivaliui. Galiausiai „Trafo“ šiuolaikinio meno centro direktorius György Szabó pasiūlė pristatyti visą trilogiją Vengrijoje.
Nors pirmoji trilogijos dalis yra filmas „JP.CO.DE“, pirmiausia Á.Schillingas parašė scenarijų spektakliui „Dvasininkė“. Jame buvo pasakojama buvusios aktorės, paliekančios Budapeštą vardan dramos mokytojos darbo provincijoje, odisėja. Pagrindinė scenarijaus tema Schillingui tapo šiuolaikine parabole: „Aktorės likimas įkūnijo tą dvilypumą, kurį šiandien jaučiu Vengrijoje ir visoje Europoje. Įtampa tarp bevaisio geranoriškumo iš vienos pusės, ir reglamentų, kurie kuo yra veiksmingesni, tuo labiau stokoja žmogiškumo. Įtampa tarp naivaus besąlygiško pasitikėjimo ir nuostatų, kylančių iš patirties“.
Pradėję nuo aktorės istorijos, projekto kūrėjai nusprendė suteikti jai šeimą. Taip atsirado psichologas jos vyras ir sūnus, ieškantis savo vietos gyvenime ir besistengiantis suburti bendruomenę (pagrindiniai kitų trilogijos dalių – filmo „JP.CO.DE“ ir eksperimentinės operos „Nedėkingi šunsnukiai“ herojai). Plėtodami projektą, jo autoriai suvokė, kad šeimoje, kaip mažiausioje ir svarbiausioje visuomenės ląstelėje, atsispindi tikrasis jos vaizdas. Pasak Á.Schillingo, – „vienas labiausiai trikdančių mūsų atradimų buvo tai, kad nors šeima ir yra dirbtina bendruomenė, ji nepaklūsta apibrėžimui. Kiekvienos bendruomenės šerdyje glūdi kažkas, ko neįmanoma paaiškinti. Mes tai pavadinome „siela“ ir padarėme išvadą, kad jos taip pat stinga ir mūsų visuomeniniame gyvenime“.
NDA info
Kas yra kūrybinės bendruomenės žaidimas?
Demokratija yra europietiškas prekės ženklas, o be to, dar ir rinkos lyderis. Panašu, kad diktatūros vystosi greičiau tada, kai jų produktyvumas auga didžiuliais šuoliais, bet iš vienos pusės jos sparčiai išeikvoja savo žmogiškus išteklius, o iš kitos, tuo pačiu sunaikina ir savo gamtinę aplinką, jau nekalbant apie tai, kad jų agresyvi ekspansija priverčia kaimynus imtis lygiai tokių pat agresyvių atsakomųjų veiksmų, kurių galutinis rezultatas yra karas.
Kūrybinės bendruomenės žaidimas – tai prekės ženklas, apimantis kiekvieną žmogaus veiklą, kuri užtikrina sveikos ir teisingos konkurencijos sąlygas visiems dalyviams, kuri yra vykdoma efektyvaus ir žmogiško bendradarbiavimo keliu, ir kuri patenkina pagrindinius Homo Ludens poreikius. Menas, nereikalaujantis aktyvaus dalyvavimo ir įsitraukimo, negali būti laikomas kūrybinės bendruomenės žaidimu.
Kas yra Krétakör?
Krétakör – tai kultūrinė iniciatyva, kurios sėkmė daugiausia priklauso nuo naujų jos sukurtų kultūrinių produktų tipų, novatoriškos vadybos ir ekonominės struktūros bei plataus partnerių tinklo.
Krétaköro svarbiausias interesas – kurti kūrybinės bendruomenės žaidimus, kurie savo šiuolaikinių estetinių savybių ir novatoriškų metodologijų dėka leidžia bendradarbiauti skirtingoms socialinėms grupėms, remti talentą nepriklausomai nuo socialinio-ekonominio statuso, ir palaikyti socialiai sąmoningas ir atsakingas kultūrines iniciatyvas.
Kokie yra mūsų asmeniniai siekiai?
Mes norime gyventi ir auginti vaikus visuomenėje, kurioje niekas nebando primesti savo požiūrių kitiems, o švietimas siūlo ateinančiai kartai daugybę būdų atrasti pasaulį. Iš esmės mes norime skleisti deramo nuolankumo gamtos pasauliui požiūrį, tačiau be kvailumo ar populizmo priemaišos. Ryšys tarp žmonių sukuriamos aplinkos estetikos ir jų protinių pajėgumų yra neginčijamas, ir būtent todėl mes visiškai remiame meno mokymą pradedant netgi nuo vaikų lopšelio. Žmonės, neturintys tinkamo proporcijos pojūčio, negali išvengti nesaikingumo bet kurioje gyvenimo sferoje, ir jie netgi gali sunaikinti vienas kitą dėl paprasčiausio neišmanymo. Mokytis ir mokyti visą gyvenimą – tai mūsų filosofija.
Árpád Schilling
