Dar pernai pasirodęs singlas „Heart in you Heartbreak“ (tik išgirdęs sakiau: „už šitą tai jau plosiu babkeles”) naująjį The Pains of Being Pure at Heart albumą „Belong“ padarė vienu laukiamiausių šiemet. Laukimą stiprino ir šiek tiek gąsdino žinia, jog prie naujojo reikalo nagus kiša du žinomi studijinių įrašų gigantai – Flood ir Alan Moulder. Jųjų indėlis į Nick Cave and the Bad Seeds, The Smashing Pumkins, U2, Depeche Mode muziką labiau nei pagirtinas, tačiau paskutiniais metais, ypač prodiuseris Flood, dažnai supjauna grybą (The Killers „Sam‘s Town“, Editors „In This Light and on This Evening“, 30 Seconds to Mars „This is War“).

Amerikiečių dešimties takelių „Belong“ visgi nenuvylė. Kiek erzina lyrinė ir lėtoji albumo dalis, TPOBPAH labiau tinka šėlsmas ir energijos iškrovos, kur paaugliškai tyras vokalisto Kipo Bermano balsas įsuka kaip niekas kitas, o kai prie šio prisijungia klavišininkė Peggy Wang, grupę iš muzikuojančios norisi pavadinti dainuojančia.

httpv://www.youtube.com/watch?v=ewhQrteR9OQ

Heart In Your Heartbreak

Belong

Ketveriukės indie/noise pop skambesys nuo debiutinio albumo akivaizdžiai palengvėjo, pasuko labiau prie lyriško, dainingo pop, pripildyto praeitoj amžiaus sintezatorinių efektų. Niekur nedingo triukšmo uždanga, shoegazingas fonas, gitariniai intarpai, tiesiog jų daug mažiau ir jie ne tokie ryškūs kaip ankstesniuose įrašuose. TPOBPAH skamba kitaip – džiaugsmingiau, smagiau, šviesiau, erdviau, netgi universaliau: „Belong“ galima naudoti visų metų laikų, Kalėdų, Velykų, gimtadienio, namų ruošos, miesto šventės, bulviakasio, dienos ir nakties fonui, ir negalima sakyti, jog jiems tai netinka.

Pirmąjį kolektyvo albumą „The Pains of Being Pure at Heart“ pridėjau prie geriausiųjų 2009-aisiais, šiandien jį mielai sukeisčiau su „Belong“, nes pirminis įspūdis toks, kad nuo šito pusvalandinio įrašo būsiu priklausomas dar ilgai.

http://www.thepainsofbeingpureatheart.com/