Dar vienas “užsimirštukas”. Net užpraeitų metų albumukas, kuriam atlaisvinau vietos šalia krūvelės fortepijoninės magijos: Peter Broderick, George Winston, Suzanne Ciani ir Marco Benevento.

Tiesą sakant, nieko nesu girdėjęs iš italo Francesco Gazzara projekto „GAZZARA“. Na, išskyrus tuos kelis gabalus įvairiuose chilloutiniuose/loungeniuouse rinkinukuose, kurie ypatingo įspūdžio nepaliko. F. Gazzara čia prie to, kad The Piano Room yra jojo projektas, tačiau visiškai kitoks nei „Gazzara“. Kaip minėjau ir kaip išduoda pavadinimas, tai fortepijoninis reikalas.

Nieko išsamaus negaliu pasakyt apie pirmąjį projekto albumą „The Piano Room“ (2006), nes tiesiog jo neteko pilnai girdėti. Tačiau iš kelių girdėtų kūrinių projekto MySpace galima spręsti, kad visuma nelabai skiriasi nuo „Early Morning“ (visgi įdomu, ką reiškia vokalinės partijos kūrinyje „Breath Feel“).

Taigi, turime dešimt “Early Morning” instrumentinių kūrinių, kur fortepijonas nepaliktas vienatvėje: jam kompaniją palaiko gitaros, bosas, melotronas, sintezatorius ir mušamieji. Elektronika albume naudojama tik papuošimui, pagrinde vyrauja gyvi instrumentai, nuo kurių sintezės kūnas pagaugais eina. Nesu tikras, ar tai pajusite garsui sklindant per kompiuterio plokštes, bet erdvės užpildymas „Early Morning“  tiesiog sustingdo. Iš pradžių. O paskui pagauna ir nuneša. Kartu su perkusijos ritmu.

Stilistika įvairuoja nuo švaraus džiazo, vietomis virstančio progresyviu roku, iki klasikos. Kartais net pagauni save užduodant klausimą, ar tikrai čia originali F. Gazzara kūryba, o ne Debussy interpretacija? Veik visi fortepijoniniai motyvai skamba taip, lyg būtų atsiritę iš Versalio rūmų. Kažkoks beprotiškas modernus klasicizmas, kur praeitis susilieja su dabartimi.

[youtube CtQOOsUXQu0]
My Vessel (foto nesusiję su muzika, tad tik klausykit)

Geniali, moderni, intelektuali, klasiška karališka muzika tau.

Oficiali svetainė