THE STROKES „Angles” [RCA / Rough Trade; 2011]

Laukėm laukėm ir pagaliau sulaukėm. Po penkerių metų pertraukos niujorkiečių penketukas pristato naują studijinį darbą. Pertrauka buvo ilga ir per ją grupės gerbėjai turbūt spėjo ne tik pasikeikti, bet ir susikurti nemažai lūkesčių, kurių – kaip kad labai teisingai pastebėjo grupės gitaristas Nick‘as Valensi – tiesiog neįmanoma visiškai pateisinti. Ar bent jau tai padaryti yra be galo sunku. The Strokes pabandė, kaip jiems pavyko?

Nuo tada, kai su savo šedevru „Is This It” jie, tegu ir labai trumpam, išgelbėjo rokenrolą, praėjo jau ištisas dešimtmetis. Per šį laiką muzikos scena kiek pasikeitė, o The Strokes, regis, irgi. Bent jau tokia išvada peršasi klausant kad ir kokios „Games“. Ir ne tik jos. Grupė visame albume naudoja šiek tiek primityvios elektronikos, dažniausiai sintezatorius. Tai jau šis tas naujo. Iki tol jie kliovėsi tik gitaromis, bosu ir būgnais (tiesa, kelios išimtys buvo kiek nepavykusiame „First Impresions of Earth”). Šie garsai kažkuo labai primena devintąjį dešimtmetį. Apskritai, kilo įspūdis, kad visam albumui nemenką įtaką padarė 80-ųjų post-punkas. Ypač Talking Heads. Tiesą sakant, net Casablancas‘o balsas kokioje „Taken for a Fool“ šiek tiek primeną patį David‘ą Byrne‘ą. Talking Heads, be abejo, buvo nuostabi grupė, todėl toks palyginimas – pagyrimas.

httpv://www.youtube.com/watch?v=XVql7K5pOMM

Taken for a Fool

Dešimt Angles dainų kartu sudėjus nesiekia net 35-ių minučių ribos. Taigi grupė vėl pabandė sugrįžti prie jau patikrintos praktikos – pateikti klausytojui koncentruotą, energingos muzikos porciją. Vis dėlto negalima ignoruoti to, kad būtent to taip siekto energiškumo šįkart jiems ir pritrūksta. Taip, „Machu Pichu“ ar „Taken For a Fool“ yra smagios, bet juos tarsi prklauso visai kitai, nykesnei, ramesniai erdvei nei tarkim „Reptilla“. Visose dainose jaučiamas savotiškas pridusimas. Gal čia kaltas amžius, o gal ir ne, bet net ir kokia „Gratisfaction“, kuri, tikriausiai, turėjo išsiskirti savo žaismingumu, atrodo kažkokia „pritempta“.

httpv://www.youtube.com/watch?v=lZOYg2Qy7HM

Machu Pichu

Ne paslaptis, kad albumo įrašas grupės nariams nebuvo pats maloniausias procesas. Ir tai visai galima pajusti. Atrodo, viskas gerai, klausytis smagu, bet tose dainose tarytum kažkas nesiklijuoja. Galvoje neatsiranda to vaizdelio, kuriame penki vyrukai su cigaretėmis lūpose savo malonumui muzikuoja garaže. Ne, Angles būtent ir skamba kaip sugrįžimo albumas. Galima jausti kiek daug darbo ir prakaito į jį įdėta, bet automatiškai kyla klausimas: o kur tas laisvės pojūtis?

httpv://www.youtube.com/watch?v=_l09H-3zzgA

Under Cover Of Darkness

Jo paprasčiausiai nėra. The Strokes čia įsitempę, sukandę dantis stengiasi kuo geriau išdirbti tas dainas, įrodyti, kad jie vis dar turi parako. Ir kartais jiems tai visai neblogai pavyksta. Pirmasis singlas „Under Cover Of Darkness“ kerta tiesiai iš peties. Daina, ko gero, vienas geresnių dalykų, kuriuos grupė iš vis kada beįrašė. Labai įdomi ir „You‘re So Right“. Trumpiausiame albumo kūrinyje sutelpa daugiau baugios įtampos ne kur kitur. Casablancas‘o mėgstamiausioji „Life is Simple in the Moonlight“ parodo ir melancholiškąją grupės pusę, kuri į paviršių išlenda ne taip jau dažnai. Klausytis vienas malonumas.

httpv://www.youtube.com/watch?v=L-5Tdlhmh0Y

You’re So Right

Išsaugojo grupė ir didžiumą savybių, už kurias ir buvo taip pamilti. Dainos be ryškesnės struktūros. Negali būti tikras kaip jos vystysis ir ar iš vis tai darys (štai „Metabolism“ visas tris minutes išlaiko beveik identišką tempą). Casablancas‘o vokalas vis dar toks pats mielai atsainus, tarytum nuobodžiaujantis. Grupės gitaristai vis taip gražiai tarpusavyje bendrauja savo instrumentais, o Nikolai Fraiture vis dar nepamiršo, kaip kurti paprastas, bet labai įsimintinas boso linijas.

Angles tikrai nėra Is This It ar net Room on Fire, bet tai vis tiek pakankamai geras sugrįžimo albumas. Minusų jame galima surasti nemažai, bet malonios emocijos vis tiek ima viršų. Ši grupė paprasčiausiai yra per gera, kad visiškai nuviltų. Tas klaidas norisi teisinti, sakyti, kad tie penki metai nepraėjo be pėdsako. Regis, penktasis The Strokes albumas dienos šviesą išvys kiek greičiau. Tada ir bus galima įsitikinti, ar tai tikrai buvo atsitiktinis brokas ar šios grupės pabaigos pradžia.

fb-share-icon

5 komentarai apie “THE STROKES „Angles” [RCA / Rough Trade; 2011]

  1. Recenzija taikli. Kad ir kaip klausytum, albumas „nesiklijuoija”, neįtraukia. Muzika įdomi, smagi, tačiau be dvasios, draivo.

  2. aš tai niekad nesupratau šios grupės fenomeno. gal kas galit paaiškinti, kuo ypatingas tas jų „rokenrolą išgelbėjęs” „Is This It”? mano (rokenrolo gerbėjo) ausyse, jie jau pradėjo vidutiniškai ir su kiekvienu albumu ėjo vis žemyn, tad natūralu, kad atėjo laikas, kai naujo albumo nusprendžiau net nebebandyti. kaip suprantu, neprašoviau…

  3. liu, man tai buvo šis tas naujo su senovišku prieskoniu. Ir tai buvo stipru. Toks ir fenomenas.

  4. „Is this it” ir aš niekad nesupratau. Strokes man yra cool tik „Room on Fire”. Dėl fenomeno sudėtinga spręsti, bet, manau, Alberto jaunesniojo tėvelis turėjo tinkamų pažinčių.
    tiesa, iki „Angles” dar nepriėjau.

  5. Aš sakyčiau, kad tos malonios emocijos ir yra pats nemaloniausias „Angles” dalykas. Visumoj klausomas albumas, bet tas lengvas šviesumas jiems visiškai netinka. Jau geriau būtų viskas panašu į „Metabolism”.

Komentuoti: Tomas Mi Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.