THE WAR ON DRUGS – Lost in the Dream [2014]

How can I surround myself in time and time again?

Greičiausiai tai jau girdėjote ir įsirašėte į šių metų best of’ą, tad kaip ir privaloma apie tai užsiminti G.

Kurį laiką aš laikiausi prieš šį amerikietišką produktą, bet galop pasidaviau ir tapau priklausomas.

Ir iš tikrųjų, tai nedaug trūksta, kad The War On Drugs „Lost in the Dream” galima būtų skelbti pastarųjų kelerių metų įrašu – gal tik pergrupuočiau kompozicijų eiliškumą, anksčiau nutylinčiau nieko nesakančią „Under the Pressure” pabaigos ūkaną, gerai pasvarstyčiau dėl kiek erzinančios „Suffering” ir neaiškios paskirties „The Haunting Idle” būtinumo. Ir tiek. Su tokiais priekaištėliais jau seniai bebuvau susidūręs.

„Lost in the Dream” alsuoja tokiu žinomu paprastumu: Bruce Springsteen, Tom Petty, Bob Dylan, Rod Stewart, Dire Straits, Mark Knopfler, Fleetwood Mac, The Police, Crowded House, Neil Finn… – pluoštas pažįstamų muzikos dinozaurų įtakos ir garsų vienoje grupėje niekada neskambėjo taip artimai sielai, šviežiai, gyvai (rodos, matai grojančius ant scenos) ir originaliai.

httpv://www.youtube.com/watch?v=1LmX5c7HoUw

Nuo pat pirmojo „Under the Pressure” takelio albumas pagauna ir nuneša. Arba skleidžiasi viduje kaskart kitokių spalvų žiedlapiais. Arba nardina į melancholiją. Arba pulsuoja švelniai ramiu džiaugsmu. Arba kaip sapne. Kaskart kitaip.

httpv://www.youtube.com/watch?v=TZ9IXScip68

Mano labiausias – „An Ocean In Between The Waves”. Vietą, kai sulig „Feel the way that the wild wind blows through the room” pastiprina mušamųjų partiją tiesiog dievinu ir galiu klausyti be proto ilgai ir nuobodžiai.

httpv://www.youtube.com/watch?v=23GdGEzZPvE

The War On Drugs išstūmė iš pirmos vietos Arcade Fire ir tapo man pačiausiu reiškiniu, kurį noriu išvysti/išgirsti gyvai. Jų hipnotizuojančiu „gyvu” genialumu galima pasigėrėti kad ir čia:

httpv://www.youtube.com/watch?v=jbzV2Y06G-E

fb-share-icon

8 komentarai apie “THE WAR ON DRUGS – Lost in the Dream [2014]

  1. nuleidžiu rankas ir prisidedu prie hype’o. neišskiriant nei vienos dainos, čia yra valanda nesibaigiančio kaifo. mano (ir žmonos :)) šios vasaros garso takelis ir aišku labai rimtas pretendentas į metų top-topą. svajojam apie koncertą kartu su Ovidijum :)

    1. tai turbūt čia tik pasvajot ir beliks. pats ką tik po Arcade Fire Berlyne, tai bijau kad koncertų užsienyje kvota šiems metams jau išnaudota :) na nebent WoD žemėlapyje atsirastų Latvija ar Lenkija.

    1. kaip čia dabar kultūringiau išsireiškus? :) nu ŽIAURIAI gerai! tokią diskoteką užsuko… nuolatinės euforijos bangos, šiurpas už pakarpos… pamenu 2010 m. „Suburbs” tiesiog nušlavė visą likusią muziką ir graužiausi nenuvykęs jų pamatyt į Varšuvą. tuo tarpu „Reflector”ių teko atsargiai jaukintis, tačiau dabar džiaugiuosi kad ištaikiau būtent ant šio albumo turo – gali pykti ant Grammy ir žingsnio į platesnes mases, bet grupė nuo to tik dar smarkiau paaugo ir manau būtent dėl to jie dabar gali daryti tokius šou, kokius daro. žodžiu, rekomenduoju :)
      ai, o „Reflector” jau mano AF diskografijos reitingo viršūnėje :)

  2. grazu. man panasu i yo la tengo. o tai yra geriausia muzikine
    grupe

Komentuoti: liu Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.