Sunku būtų surasti kitą grupę, kuri savo laiku būtų išspardžiusi tiek daug šiknų kiek – nepabijokim to žodžio – legendiniai Sonic Youth. Devintajame dešimtmetyje jie buvo tikra JAV altenatyviosios scenos pažiba, podovanojo triukšmo mėgėjams tokius neužmirštamus darbus kaip EVOL, Sister ir Daydream Nation. Jų stilius su niekuom nesupainiojamas, o jų muzikos tiesiog privalu paklausyti kiekvienam elektrinių gitarų garsų gerbėjui. Grupės nariai parako vis dar turi. Tai įrodo ne tik jų vis dar puikūs gyvi pasirodymai, bet ir naujasis jos de facto lyderio solinis albumas Demolished Thoughts.

Jeigu ir šįkart iš Thurston‘o Moore‘o tikėsitės kažko trankaus ir triukšmingo, gausite nusivilti. Šiame albume jis rodo save tokį, kokio Sonic Youth įrašuose tikriausiai nebuvote girdėję. Demolished Thoughts stilių teisingiausiai apibūdintų apibrėžimas „akustinis rokas“. Viskas čia sukasi apie atlikėjo gitarą, kuriama rami, romantiška, svajinga atmosfera. Viskas pagražinama tik taupiomis styginių aranžuotėmis, kurios tarnauja nelyginant kokie prieskoniai.

httpv://www.youtube.com/watch?v=5wllPXb4lkI

Benediction

Turbūt smagiausias ir stebuklingiausias albumo aspektas – jo nuotaika. Derindamas ramius akustinės gitaros garsus, savo šnabždantį vokalą ir svajingas eiles, atlikėjas tarsi sukuria kažkokią atskirą, intymią erdvę, kurioje klausytojas gali skraidyti ir skraidyti. Todėl šio įrašo reikėtų klausytis vienam. Tada jis atsiskleidžia visų geriausiai. Ramių, nepretenzingų garsų jūra pasiglemžia tave į save, priverčia pamiršti tokias sąvokas kaip laikas ar erdvė. Kokia „Mina Loy“ savyje išvis turi kažką meditatyvaus. Tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje ji tarsi nuneša tave į savotišką transą. Dar toliau eina „Space“. Ji prasideda ilga akustinės gitaros partija, kurią palaiko tik boso pulsavimas ir šen bei ten pasirodantys styginiai. Galiausiai įsjungia ir vokalas, šnabždantis apie erdvę ir pasiklydimą joje. Tad vėl gitara, vėl bosas, vėl styginiai, dar kažkas panašaus į paukščių klyksmus… Tikrų tikriausiai psichodelika. Ir visa tai pasiekta naudojant labai tradicinius instrumentus.

httpv://www.youtube.com/watch?v=EczNJjLqUx0

Space

Labai žavi tai, kaip sukonstruotos dainos. Jose praktiškai nėra jokios struktūros. Tempas arba keičiasi dažnai, arba išvis nepasikeičia visos dainos metu; priedainiai labai neryškūs arba apskritai neegzistuojantys; gitaros melodijos plaukia labai ramiai, nuosekliai, jas sunkiai galėtum paniūniuoti. Tai suteikia šiems devyniems kūriniams labai stiprų laivės pojūtį. Atlikėją taip ir norisi įsivaizduoti sėdintį kažkur kieme ant žolytės ir be jokių didesnių įsipareigojimų muzikuojantį savo malonumui.

httpv://www.youtube.com/watch?v=6I2g1CwzuQQ

Mina Loy

Neišeina nesistebėti, koks romantiškas ir pažeidžiamas Moore‘as pasirodo šiame albume. Su Sonic Youth jis gal tik kelis kartus leido sau parodyti pasauliui savo jautresnę pusę (pvz. The Carpenters koveryje „Superstar“). Tuo tarpu čia jau kone visos dainos skamba labai asmeniškai. Tikra pažiba – atidarančioji „Benediction“. „With benediction in her eyes,/ Our dearest gods are not surprised./ You better hold your lover down,/ And tie her to the ground.“ – dainuojama joje. Šilta ir jauku. Visai kaip ir visas albumas.

Demolished Thoughts – tikras gardėsis. Talentingas, subrendęs muzikantas jame parodo save iš dar nematytos pusės, sukuria labai asmenišką, intymų įrašą, kurio klausytis vienas malonumas. Be abejonės, viena malonesnių šių metų staigmenų.