Lankęsi ankstesnių metų dokumentinio festivalio renginiuose, be vargo prisimins įstrigusių atmintyje filmų-dokumentų įspūdžius. Būta tikrai gerų. Pavyzdžiui apie flux’ininkų „dievo” Andy Warhol muziejų jo gimtinėje, Slovakijos kaime. Tokie dalykėliai prisimena, kada žinai, jog Šiuolaikinio meno centre kaip tik ruošiamasi atidaryti šio judėjimo parodą.
Šiemet vėl laukia mūsų įdomybės – nuo aštrių politinių aktualijų iki praeities iškilių menininkų prisiminimo. Pavyzdžiui, šalia aprašytame Michael Nyman koncerte rodyto Dzigos Vertovo ir M.Kaufmano (broliai) biografijas, tragiškus likimus. Juk įdomu!
Išsamiai apie tai pristatomąjame straipsnyje „7 meno dienose”.
Programa – „Skalvijos” puslapyje.
Abonementas kainuoja 30Lt. penkiems filmams, t.y. už pasirinktą dokumentinį filmą 6 litai.
Pagrindinė programa
„Niekas nėra vienas”
„Ei kukaan ole saari”
Rež. Sonja Lindén
(Suomija, 2006, 41 min. )
30 d. – 18 val., 3 d. – 15 val. Režisierės tėvas gyvena vienas savo saloje. Jis kasdien kalbasi telefonu su sergančia žmona. Šią seną porą sieja didžiulis švelnumas. Apdovanotas savitu humoro jausmu vyriškis leidžia dienas rašydamas knygą, kurioje daug techniškų nuorodų būsimiems namo savininkams. Jis rengiasi paskutinei kelionei klausydamasis retų džiazo įrašų kolekcijos.„Raudonasis Sionas”
„Krasnyj Sion”
Rež. Jevgenijus Cymbalas
(Rusija, 2006, 52 min.)
30 d. – 22 val., 7 d. – 17.40
Filmas atskleidžia menkai žinomą sovietų istorijos puslapį, kai 3-iajame dešimtmetyje Ukrainos Pietuose ir Šiaurės Kryme bolševikai nusprendė įkurti žydų žemės ūkius ir bendroves. Buvo iškeltas uždavinys per dešimt metų į menkai apgyvendintas vietas perkelti pusę milijono žydų. Patikėję Pažadėtosios žemės vizija, žydai net iš Palestinos važiavo į Krymą. Čia buvo kuriamos komunos, žemdirbystės mokyklos.
„Tyla”
„Silence”
Rež. Michael Piltz
(Austrija, 2007, 94 min.)
1 d. – 18.15, 5 d. – 15 val.
Moteris ir vyras susitinka skirtingose vietose, skirtingais metų laikais, apimti skirtingų būsenų. Pasak autoriaus, šis meditacijai skirtas bežodis filmas yra asmeniškas, intymus dienoraštis, kupinas meilės gyvenimui ir kinui.
„Tikriausiai susitiksime „Eurocamp”
„Sejdeme se v Eurocampu”
Rež. Erika Hníková
(Čekija, 2006, 57 min.)
2 d. – 18.15, 7 d. – 22 val.
Šio tragikomiško filmo veiksmas nukelia į paprastą Pietų Bohemijos kaimą Běšiny. Jame nėra jokios aludės. Tačiau kaimo pakraštyje už ES pinigus statomas įspūdingas rekreacijos centras „Eurocamp” – mero svajonė. Ar susitiks jame kaimo gyventojai – gaisrininkai, medžiotojai ir sportininkai, vieni kitus nelabai mėgstantys kaimiečiai, kurie yra nepatenkinti mero iniciatyva?
„Baltarusių kalbos pamoka”
„Lekcja białoruskiego”
Rež. Mirosław Dembiński
(Lenkija, 2006, 53 min.)
3 d. – 19.10, 8 d. – 15.10
Franekas ir jo bendraamžiai gimė, kai žlugo senoji tvarka. Sugriuvus Sovietų Sąjungai, daug baltarusių patikėjo, kad atėjo nepriklausomybės laikai. Franeko tėvas Vincukas Viačorka tada įkūrė licėjų, kuriame turėjo mokytis būsimas baltarusių inteligentų elitas. Tačiau sapnas apie laisvę netruko ilgai. 1994 m. Baltarusijai ėmė vadovauti Aleksandras Lukašenka.
„Liudmila ir Anatolijus”
„Ljudmila & Anatolij”
Rež. Gunnar Bergdahl
(Švedija, 2006, 86 min.)
4 d. – 19.50, 9 d. – 19.15
Garsaus švedų kritiko ir režisieriaus Gunnaro Bergdahlio („Bergmano balsas”) filmas pasakoja apie meilę, liūdesį ir išlikimą Černobylio katastrofos šešėlyje. Filmo herojė – Černobylio gaisrininko našlė Liudmila. Ji prarado ne tik vyrą, bet ir negimusį kūdikį. Išgyventi ir turėti ateities vilčių moteriai padeda tik sūnus Anatolijus, gimęs praėjus trejiems metams po katastrofos.
„Maištas. Litvinenkos byla”
„Rebellion: The Litvinenko Case”
Rež. Andrejus Nekrasovas
(Rusija, 2007, 105 min.)
5 d. – 19 val., 7 d. – 20 val.
Filmas pasakoja apie buvusį Rusijos FSB agentą Aleksandrą Litvinenką, kuris pernai mirė Londone, nunuodytas mirtina radioaktyvaus polonio doze. Tai – antiputiniškas dokumentas, pradėtas dar prieš Litvinenkos mirtį. Filmas apnuogina Kremliaus politiką ir FSB (buvusio KGB) veiklos metodus. Prieš pat mirtį Litvinenka pareiškė, kad tapo prezidento Putino, kurį aštriai kritikavo, keršto auka. Jis paprašė savo draugo Andrejaus Nekrasovo: „Maldauju, jei mums kas nors atsitiks, parodyk tą filmą visam pasauliui ir pasakyk, kad jie gali pasiryžti viskam – žmogžudystėms ir Rusijoje, ir už jos ribų.”
„Kovotojas”
„Wojownik”
Rež. Jacek Bławut
(Lenkija, 2007, 85 min.)
6 d. – 17.30, 8 d. – 16.20
Filmas pasakoja apie boksininką Mareką Piotrowskį. Tapęs pasaulio kikbokso mėgėjų čempionu, jis išvyko į JAV. Po metų Piotrowskis tapo JAV profesionalų kikbokso čempionu, vėliau – pasaulio čempionu. Tačiau po kelerių sėkmės metų prasidėjo nesėkmių ruožas. Boksininko sveikata ėmė sparčiai blogėti. Ligotas, prislėgtas skyrybų, be pinigų ir ateities planų jis išvyko į Detroitą ir norėdamas pragyventi pardavinėjo knygas ir laikraščius. Kiek vėliau Marekas sužino, kad jis nėra savo sūnaus tėvas.
„Tikras britų gangsteris”
„A Very British Gangster”
Rež. Donal MacIntyre
(D.Britanija, 2006, 97 min.)
6 d. – 19.10, 8 d. – 18.10
Britų tiriamosios žurnalistikos garsenybė Donalas MacIntyre’as trejus metus filmavo charizmatišką vienos galingiausių Mančesterio nusikaltėlių šeimų „krikštatėvį” Dominicą Noonaną. Jam – 37 metai, iš jų dvidešimt dveji praleisti kalėjime. Noonanas vadovauja miesto nusikaltėliams ir yra vagių, reketininkų, narkotikų prekeivių „dalininkas”. Pasirinkęs reportažo stilių, režisierius perkelia žiūrovus į pasaulį, kuriame karaliauja prievarta, narkotikai ir skurdas, o smulkūs nusikaltėliai vaizduojasi esą Scorsese’s filmų herojai.
———————————————————————————————————————–
Lenkų dokumentinių filmų programa „Žmogiškas mirties veidas”
„Laisvė yra Dievo dovana”
„Wolność jest darem boga”
Rež. Cezary Ciszewski
(2006, 49 min.)
1 d. – 17.10, 3 d. – 16 val. Filmo herojai – pankai, narkomanai, gatvės muzikantai. Dalis jų jau išėjo iš šio pasaulio. Norėdamas geriau pažinti savo filmo herojus, autorius nusprendė ilgiau pabūti jų mikrovisuomenėje. Tapo dažnu svečiu, o vėliau – ir vienu tų, kurių diena skyla į dvi dalis – pinigų narkotikams paiešką ir palaimą įsigijus heroino.„O ko čia bijoti?”
„A czego tu się bać?”
Rež. Małgorzata Szumowska
(2006, 39 min.)
2 d. – 16 val., 4 d. – 16.10
Apie su mirtimi susijusius ritualus, papročius ir tikėjimus filme pasakoja vieno Mozūrų kaimelio gyventojai. Apie tai jie kalba paprastai, kaip ir apie kitus dalykus, bet kartu nuoširdžiai ir su humoru. Jie prisijaukino mirtį. Tačiau miestų gyventojams nelieka laiko apie ją pagalvoti.
„Žmogiškas mirties veidas”
„Śmierć z ludzką twarzą”
Rež. Marcin Koszałka
(2006, 69 min.)
4 d. – 18.30, 6 d. – 15.10
Krematoriumas Ostravoje. Čia dirbantys žmonės apie mirtį kalba be didesnių emocijų. Jie pasakoja apie karstų ir urnų rūšis, apie kremavimo procesą. Filmas pasakoja apie žmonių norą žinoti, kas jiems atsitiks, kai jie jau nebegalės patys spręsti savo likimo.
Chriso Markero retrospektyva
„Oro spalva yra raudona”
„Le fond de l’air est rouge”
(Prancūzija, 1977, 240 min.)
2 d. – 19.30, 8 d. – 20.10
Šį dokumentinį filmą apie 1968-ųjų gegužę Prancūzijoje ir jos padarinius sudaro dvi dalys – „Gležnos rankos” („Les Mains fragiles”) ir „Nukirstos rankos” („Les Mains coupées”). Režisierius analizuoja 7-ojo dešimtmečio pokyčius, nulėmusius svarbų visos XX a. istorijos posūkį.
„Pylimas”
„La Jetée”
(Prancūzija, 1962, 29 min.)
Pasaulis po Trečiojo pasaulinio karo… Vienintelė saugi vieta, kur galima pasislėpti nuo šio karo padarinių, yra laikas. Svarbiausia problema tampa pabėgimas į laiką – nesvarbu, ar į ateitį, ar į praeitį.
„Statulos taip pat miršta”
„Les statues meurent aussi”
(Prancūzija, 1952, 30 min.)
Kartu su Alainu Resnais kurtas filmas – kino esė apie juodosios Afrikos meną, smerkiantis kolonializmą ir rasinę nelygybę.
„Viena Andrejaus Arsenjevičiaus diena”
„Une journée d’Andrei Arsenevitch”
(Prancūzija, 1999, 55 min.)
Markero draugo rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio portretas.
5 d. – 21 val., 9 d. – 21.15
Jevgenijaus Cymbalo retrospektyva
„Dziga ir jo broliai”
„Dziga i jego bratja”
(Rusija, 2002, 52 min.)
1 d. – 16 val., 4 d. – 15 val.
Kuklus Balstogės (Bialystoko) bukinistas Abelis Kaufmanas turėjo tris sūnus. Vienas jų – Dziga Vertovas tapo kino avangardininku ir dokumentinio kino pradininku. Jo „Žmogus su kino kamera” – tarp geriausių visų laikų filmų. Kitas – Borisas Kaufmanas buvo operatorius, 3–4-uoju dešimtmečiais filmavo kultinio prancūzų režisieriaus Jeano Vigo filmus, o 1954 m. buvo apdovanotas „Oskaru”. Trečiasis – Michailas Kaufmanas kartu su broliu filmavo „Žmogų su kino kamera”, vėliau jis pats kūrė mokslo populiarinimo filmus.
„Zoščenka ir Oleša: dvigubas portretas epochos interjere”
„Zoščenko i Oleša: dvoinoj portret v interjere epochi”
(Rusija, 2006, 52 min.)
2 d. – 17 val., 5 d. – 14 val.
Filme lyginami dviejų populiariausių 3-iojo dešimtmečio rusų rašytojų Michailo Zoščenkos ir Jurijaus Olešos likimai, jų santykiai su valdžia ir nuosavu talentu. Likimai ir panašūs, ir ne. Jie abu nuo vaikystės bijojo skurdo, abu studijavo teisę, abu patyrė, ką reiškia kaltinimai „formalizmu” ir „antitarybinėmis nuotaikomis”. Abu išbandė įvairias profesijas – Oleša spėjo restorano lankytojų mintis, Zoščenka dirbo batsiuviu, triušininkystės inspektoriumi.
„Paprastas bolševizmas”
„Obyknovennyj bolševizm”
(Rusija, 1999, 52 min.)
3 d. – 17 val., 6 d. – 14 val.
Šis montažinis filmas – kaltinimas bolševizmui, sunaikinusiam milijonus gyvybių, talentų ir idėjų. Režisierius teigia: „Man bolševizmas pirmiausia yra moralinis reiškinys. Nekenčiu jo, bet ne kaip politinės tendencijos, o kaip mąstymo, elgesio, intelektualinio chamizmo įsikūnijimo. Juk bolševikai sąmoningai žlugdė kultūrą ir tai net atvirai deklaravo.”
„Kitas Tiutčevas”
„Drugoj Tiutčev”
(Rusija, 2004, 52 min.)
4 d. – 17.10, 7 d. – 14 val.
Vienas genialiausių XIX a. rusų poetų Fiodoras Tiutčevas buvo diplomatas, slaptasis caro patarėjas, cenzorius. Filme atskleidžiamas šis poeto gyvenimo aspektas, bet daugiausia dėmesio skiriama Tiutčevo meilės santykiams su ypatingomis jo gyvenimo moterimis.
Dokumentinių filmų ciklas „Globalizacija”
„Padori gamykla”
„A decent factory”
Rež. Thomas Balmés
(Suomija, Prancūzija, 2004, 79 min.)
30 d. – 20.30, 9 d. – 16.15
Siekti pelno ar išlikti moraliems? Tokį klausimą filme tenka spręsti „Nokia” vadovams, nusprendusiems įkurti gamybos padalinį Kinijoje. Filme rodoma, kaip įmonės „mandagumo specialistė” lankosi vienoje kinų gamykloje. Ji nori pamatyti, kaip čia organizuojama gamyba, bet pirmiausia jai rūpi suvokti, ar „Nokia” pasiseks susidoroti su būtinai iškilsiančiomis korupcijos, žmogaus teisių pažeidimo, darbininkų higienos ir apgyvendinimo problemomis.
„Dirbančios pasaulio moterys”
Rež. Marie-France Collard
(Belgija, Prancūzija, 2000, 57 min.)
30 d. – 16.50, 9 d. – 17.50
1998 m. rudenį džinsų gamintojas „Levi Strauss” paskelbė apie planus pertvarkyti savo veiklą Europoje ir perkelti gamybą. Belgijoje ir Prancūzijoje moterys dirba paskutinius mėnesius, bet Turkijoje, Filipinuose ir Indonezijoje moterys stoja į nuožmią konkurencinę kovą dėl darbo vietos.
„Korporacija”
„The Corporation”
Rež. Jennifer Abbott, Mark Achbar
(JAV, 2004, 135 min.)
1 d. – 20.30, 7 d. – 15.10
Filme kritiškai analizuojama tarptautinių korporacijų istorija, vidinė struktūra, kontroversiški darbo metodai ir potencialios raidos kryptys. Prieš šimtą penkiasdešimt metų korporacijos institucija neturėjo didelio poveikio. Dabar tarptautinė įmonė gali prilygti Bažnyčiai, monarchijai ar buvusių laikų komunistų partijai. Korporacija tapo dominuojančia viešojo gyvenimo institucija. Ar ji galės paveikti istoriją? Koks jos tikslas?
„Mūsų draugai bankininkai”
„Nos amis de la banque”
Rež. Peter Chappell
(Prancūzija, D. Britanija, 1997, 84 min.)
3 d. – 21.20, 5 d. – 17 val.
Ar Afrikos šalių skolos priklausys nuo saujelės įtakingų Vašingtone įsikūrusios žinomos finansų institucijos – Pasaulinio banko vadovų sprendimo? Ne vieną mėnesį trunka derybos tarp Pasaulinio banko ir skolų visiškai paralyžiuotos Afrikos šalies Ugandos.
„Vargšų bankininkas”
„Le banquier des humbles”
Rež. Amirul Arham
(Prancūzija, Bangladešas, 2000, 52 min.)
Filmas pasakoja apie Nobelio taikos premijos laureatą, garsų Bangladešo ekonomistą Muhammedą Yunusą. Jis prisiekė tarnauti vargšams ir neturėti jokių ekonominių ar politinių prietarų. Yunusas įkūrė pirmą mažų kreditų banką „Grameen Bank”. Banko principas paprastas – skolinti pinigus vargšams, pirmiausia moterims, kad šios galėtų pradėti savo verslą.
„Gėlių sala”
Rež. Jorge Furtado
(Brazilija, 1989, 13 min.)
Filmas prasideda kaip ekonomikos pamokėlė vaikams: kas yra pomidoras? Kas yra žmogus? Kas yra pinigai? Kiekvienam naujam žodžiui režisierius pateikia juokingą animacinį apibrėžimą.
4 d. – 21.30, 6 d. – 21.10
Lietuvių filmų programa
„Kretos sala” premjera
Rež. Oksana Buraja (2007, 24 min.)
30 d. – 19.30, 1 d. – 14 val.
Ar gali žmogus būti laisvas? Ar turi teisę tikėtis, kad kažkas jam padės tapti laisvam ir laimingam? Jei taip, tai kas? Kreta Kęstui – tai laimės ir laisvės sala. Tereikia ten tik pakliūti, tačiau po truputį svajonė griūna ir vis labiau ryškėja apgaulingi pažadai, vedantys į pražūtingą iliuziją.
„Varpas”
Rež. Audrius Stonys (2007, 56 min.)
1 d. – 14.50
Legenda sako, kad prieš tris šimtus metų Platelių ežere paskendo varpas. Šimtmečius, skambant bažnyčios varpams, žmonės girdėdavo jį atsiliepiant iš ežero gelmės. Filmavimo grupė leidžiasi į ežero dugną bandydama surasti paslaptingąjį varpą. O gal visa istorija tik legenda? Ar vis dar galime išgirsti paskendusio varpo gausmą?
„Kad mano namai būtų pilni”
Rež. Algimantas Maceina (2007, 56 min.)
2 d. – 14 val.
Filmas apie socialiai atstumtus žmones, kurie pasiekę gyvenimo dugną mėgina vėl pakilti gyvenimui. Atvykę į nuošalią religinę bendruomenę, dirba kasdienius darbus, galbūt pirmą kartą kreipiasi į Dievą. Tai filmas apie Dievo gailestingumą.
„Gyveno senelis ir bobutė”
Rež. Giedrė Beinoriūtė (2007, 28 min.)
2 d. – 15.15
Tai pasakojimas apie režisierės senelius, sovietmečiu ištremtus į Sibirą. Filmas sukurtas naudojant fotografijas iš asmeninio archyvo, animacinius ir kino kronikos intarpus.
Istorijos pasakotoja – maža mergaitė, kuri savaip supranta ir įsivaizduoja anų metų įvykius.
„Dienų tėkmėj”
Rež. Diana ir Kornelijus Matuzevičiai (2007, 27 min.)
3 d. – 14 val.
Žmogus sunkiai susigyvena su jį supančia aplinka. Kartais reikia visai nedaug – tik pasinaudoti likimo suteikta proga ir pasakyti sutiktam žmogui, koks padrąsinantis yra jo artumas. Nors susitinkama tik atsitiktinai savame kieme.
„Žiemos paralelės”
Rež. Gintaras Makarevičius (2007, 54 min.)
8 d. – 14 val.
Filmo autorius bandė atsakyti į klausimą, kodėl žmonės dirba darbus, kurie yra nemalonūs, psichologiškai sunkūs ir dažniausiai menkai apmokami? Kalbėdamasis su filmo herojais režisierius išsiaiškino, kad nė vienas jų nenorėtų keisti savo darbo.
„Liudvikas”
Rež. Vytautas V. Landsbergis (2007, 52 min.)
9 d. – 14 val.
Dokumentinis filmas pasakoja apie linksmą žmogų – poetą, humoristą ir dramaturgą Liudviką Jakimavičių. Filmo herojus pristatomas tarsi geroji mitologinė būtybė – lyg būtų koks nors rūpestingas Vilniaus kaukas – vaikštantis, stebintis, komentuojantis ir besijuokiantis iš viso to, kas vyksta Vilniuje, Lietuvos gamtoje, Lenkijoje ir kitose nuostabiose visatos vietose.
„Sapno siūlas”
Rež. Agnė Marcinkevičiūtė (2007, 38 min.)
9 d. – 15.10
Tai pažintis su Renata Šerelyte – viena populiariausių ir žinomiausių jaunosios kartos lietuvių rašytojų. Tai ir susitikimas su rašytojai brangiais žmonėmis, kelionė į jos gimtinę, viešnagė namuose Vilniuje. Rašytoja pasakoja apie tai, kas jai yra svarbu gyvenime ir kūryboje.
Iš paskutinės paminėtos programos – lietuviškos, kuriuos didesnę dalį teko matyti, išskirčiau 31-ių metų Giedrės Beinoriūtės darbą. Šalia visiems žinomų Arūno Matelio, Šarūno Barto (kaži kokia jo forma?), Giedrę laikau pačiu talentingiausiu kinematografininku, dirbančiu Lietuvoje. Nė neperskaitęs, kaip jos filmą čia pristato, garantuoju, jog kiekvienam turėtų susidaryti vaizdas, jog tema visiškai neįdomi. Bet kai „neįdomi tema” papuola į talento rankas, ji pasidaro „įdomi”…
Oi prisimenu, kad tikrai geru filmu sitame festivalyje esu maciusi. Toki isimintinesni „Ceku siena”, „Vaidybos iaistrinti” nu ir daug kitu.. Tikiuosi pavadinimu nesumaisiau :roll:
ten buvo „cesky sen” – čekiškas sapnas/ svajonė.
ai nu jo :roll: bet tas man ypatingai patikes. nu ir apie Warhola geras buvo
as irgi buvau „cesky sen”, „vaidybos iaistrinti” ir „apie andy”. ir visus pamenu. beje, kolege man neseniai pasufleravo viena sentencija: „Meniniuose filmuose rezisierius yra dievas, dokumentiniuose dievas yra rezisierius” (isplesta is Skalvijos bilieto :)
Na, tų dokumentinių būna visokių…
Tavo pamoinėtuose tikrai ne vien Dievas yra režisierius…
DZIGA IR JO BROLIAI
Kitas seansas 4 d. 15 val.
Filmas vertingas visų pirma savo turiniu. Kaip teigiama pabaigoje – broliai Kaufmanai yra patys talentingiausi BROLIAI kino istorijoje.
Kai vyriausiojo brolio, Davido Kaufmano (pasivadinusio Dziga Vertov, nuo lenkiško žodžio „vilkelis” ) 1929 m. filmą „Vyras su filmavimo kamera” prieš porą metų įgarsino Kongresų rūmuose Cinematic orchestra, nesugebėjau nueiti dėl brangių bilietų. Užtat lapkričio 27 d. kai tą patį, tik savąja kompozicija, atliko garsiojo britų kompozitoriaus Michael Nyman band, turėjau malonumo klausytis. Nenupasakojamai puiki buvo muzika, bet išgirdau iš vienos turinčios muzikinį išsilavinimą pažįstamos – „vis pagaudavau save, jog žiūriu filmą ir nebekreipiu dėmesio į muziką”. Turiu šio genialaus filmo DVD, kurį įgarsina 18 metų nebylių filmų įgarsinimu užsiimantis ALLOY ORCHESTRA, susidedantis iš trijų muzikų, naudojančių elektroniką. Tuo noriu pabrėžti, kokiu talentingu filmu yra šis garsiausias Dzigos kūrinys, kad „visiems jo reikia”. Mano įtarimus patvirtino ir garsaus dokumentininko Jevgenijaus Cymbalo filmas – ir dabar specialistai negali paaiškinti, kaip 1929 m. galėjo būti nufilmuotos kai kurios scenos.
O trijų brolių biografija tikrai komplikuota, nors ir nugyveno jie (bent du) daug metų. Ir spėjo sudėtingomis sąlygomis daug padaryti ir buvo tikrai Dievo pateptieji. Jauniausias brolis Borisas daug prisidėjo prie tokių praeities įžymybių, kaip Elias Kazan (8 Oskarai už jų bendrą darbą), Samuel Becket, Sydney Lumet, Marlon Brando, Warren Betty, Ingrid Bergman, L.Vigo (jų bendrą darbą ATALANTA prieš mėnesiuką rodė LTV Elito kine)
Filme gražiai ir įdomiai perteikti biografiniai faktai.
ZOŠČENKA ir OLEŠA: dvigubas portretas epochos interjere”.
Kitas seansas 5 d. – 14 val.
Tai dar vieną filmą už kurį galima mokėti abonementinius 6 litus.
Vėl garsaus dokumentininko-biografo JEVGENIJAUS CYMBALO filmas.
Dabar Michailas Zoščenka pripažįstamas pasaulinio mąsto XXa. rašytoju. Buvęs populiariausiu rašytoju iki II pas. karo TSRS Jurijus Oleša žinomas ir kiekvienam vaikui, augusiam sovietiniais metais – bent jau turėtų būti skaitęs jo knygą „Trys dručkiai”.
Filme parodoma kaip laikmetis veikė jų biografijas, žlugdė likimus. Dar įtaigiau negu apie kino profesionalus brolius Kaufmanus. Filmas tikrai įdomus besidomintiems rusų literatūra bei TSRS istorijos peripetijomis. Surinkta unikalios medžiagos apie Stalino diktatūros ir kultūros santykį.
Dar vienas seansas 5 d. – 14 val.
Dėl lenkų O ko čia bijoti bei čekų Susitiksime „Eurocamp” nesu toks tikras, kad apsimoka aukoti laiką ir abonementą.
Taip Lenkijos Mozūrų kaimo senoliai-visažiniai be skrupulų porina apie sukauptas žinias ir patirtį kaip jų pažįstami ar giminaičiai išėjo į aną pasaulį. Pateikia visokių prietarų ir patirčių. Bet kalbos ir lieka kalbėjimu filme. Neabejoju, jog kažkam įdomu senelių klausyti. Aš nesusižavėjau…
„Susitiksinme Eurocamp” apstu žinomo čekiško filmų stiliaus. Bet susidaro įspūdis, jog ypač įdomus filmas tampa to Bežiny kaimo gyventojams, kada matys save. Na, aišku, bendrai Čekijos žiūrovui. O mums vardijimas subankrutavusių nuo 1991 m kultūros ir maitinimo įstaigų tame kaime bei apsilankymas jose, taip pat nesantaikos kaime tarp gaisrininkų, medžiotojų ir sporto draugijos „Sokol” peripetijų, vargui ar labai intriguos. Žinoma, stilius filmo užtikrintas, bet kur kas naudingiau jo „pasisemti” dabar rodomame FC Vingyje Jiri menzelio filme „Aš aptarnavau Anglijos karalių”…
„Populiausi VDFF filmai
Lapkričio 30 d. „Skalvijos“ kino centre prasidėjęs ketvirtasis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis dar tęsiasi, bet jau paaiškėjo populiariausi pagrindinės programos filmai.
Didžiausio žiūrovų susidomėjimo sulaukė rusų režisieriaus Andrejaus Nekrasovo filmas „Maištas. Litvinenkos byla“. Filmo autorius svečiavosi Vilniuje ir pristatė žiūrovams savo seansacingą filmą, atsakė į jų klausimus. Į antrąjį filmo „Maištas. Livinenkos byla“ seansą bilietai taip pat buvo išpirkti iš anksto. Didžiulis žiūrovų ir žiniasklaidos susidomėjimas rodo, kad Lietuvos visuomenė neabejingai stebi tai, kas vyksta kaimyninėje Rusijoje, kad ji dar gerai prisimena neseną praeitį. A. Nekrasovo filmas „Maištas. Litvinenkos byla“ papildomai bus parodytas gruodžio 10 d. 19 val.
Ne vieno tarptautinio festivalio prizais apdovanotas suomių režisierės Sonjos Linden filmas „Niekas nėra vienas“, kuriuo buvo atidarytas festivalis, taip pat sulaukė šiltos žiūrovų reakcijos. Jis tapo antruoju populiariausiu festivalio filmu. Tai jautrus filmo autorės pasakojimas apie tėvą, kuris, nors ir senyvo amžiaus, yra dar labai gyvybingas, myli gyvenimą, vertina jo grožį, bet kartu ramiai rengiasi mirti. S. Linden filmas „Niekas nėra vienas“ papildomai bus parodytas gruodžio 10 d. 21 val.
Festivalio filmai – (Chriso Markero retrospektyva, dokumentinių filmų ciklas „Globalizacija“, lietuvių režisierių darbai ) visą savaitgalį dar bus rodomi „Skalvijos“ kino centre.
VDFF inf.”
Ryškiausi Vilniaus dokumentinių filmų festivalio filmai atvykta į Kauną
Senamiesčio kino klubas bendradarbiaudamas su „Skalvijos“ kino centru Kaune du gruodžio savaitgalius rodys aštuonių filmų programą iš šių metų Vilniaus dokumentinių filmų festivalio. Filmai bus rodomi VDU klube „Sesija“ gruodžio 9 ir 15 d.
Didelis dėmesys šiemetiniame festivalyje skiriamas globalizacijos temai. Kartu su Prancūzų kultūros centru parinkti dokumentiniai filmai atskleis įvairius globalizacijos procesų aspektus, parodys jų užkulisius ir žmones, kurie stengiasi, kad žmogaus teisių būtų paisoma net tarptautinių korporacijų itin mėgstamoje Kinijoje.
Siekti pelno ar išlikti moraliems? Tokį klausimą filme „Padori gamykla“ tenka spręsti „Nokia“ vadovams, nusprendusiems įkurti gamybos padalinį Kinijoje. Filmas pasakoja apie įmonės „mandagumo specialistės“ viešnagę vienoje kinų gamykloje. Ji nori pamatyti, kaip čia organizuojama gamyba, bet pirmiausia jai rūpi suvokti, ar „Nokia“ pasiseks susidoroti su šioje šalyje iškilsiančiomis korupcijos, žmogaus teisių pažeidimo, darbininkų higienos ir apgyvendinimo problemomis.
Kitas šios programos filmas pristato Nobelio taikos premijos laureatą, garsų Bangladešo ekonomistą Muhammedą Yunusą. Jis prisiekė tarnauti vargšams ir neturėti jokių ekonominių ar politinių prietarų. Yunusas įkūrė pirmą mažų kreditų banką „Grameen Bank“. Banko principas paprastas – skolinti pinigus vargšams, pirmiausia moterims, kad šie galėtų pradėti savo verslą. Tylioji vargšų bankininko revoliucija įtraukė milijonus žmonių.
VDFF šiemet pristato du garsius dokumentinio kino kūrėjus – prancūzą Chrisą Markerą ir rusą Jevgenijų Cymbalą. Chrisas Markeras (g.1921) yra vienas originaliausių ir sunkiausiai apibūdinamų prancūzų kino kūrėjų. Visa jo kūryba pažymėta pripažintų normų bei madų neigimu. Markeras laikomas vienu svarbiausių prancūzų dokumentinio kino novatorių ir dokumentinį kiną atnaujinusios cinema verite srovės kūrėjų. Kauno žiūrovai turės galimybę pamatyti Chriso Markero filmą „Viena Andrejaus Arsenjevičiaus diena“. Tai – originalus vieno žymiausių rusų kino režisierių Andrejaus Tarkovskio kino portretas.
Jevgenijaus Cymbalo filmai dukart pelnė Rusijos kino akademijos premiją „Nikę“, skiriamą geriausiam dokumentiniam filmui. Cymbalas derina istoriko tyrinėtojo ir puikaus kino pasakotojo talentą, išryškina istorijos paradoksus. Programoje bus pristatytas Cymbalo filmas „Raudonasis Sionas“, kuris atskleidžia menkai žinomą Sovietų Sąjungos istorijos puslapį, kai 3-iajame dešimtmetyje Ukrainos pietuose ir šiaurės Kryme bolševikai nusprendė įkurti žydų žemės ūkius ir bendroves. Patikėję Pažadėtosios žemės vizija, žydai net iš Palestinos važiavo i Krymą.
Į Kauną atvyksta ir bene svarbiausia VDFF premjera – šiųmetinio Kanų kino festivalio filmas-siurprizas „Maištas. Litvinenkos byla“. Filmas pasakoja apie buvusį Rusijos FSB agentą Aleksandrą Litvinenką, kuris pernai mirė Londone, nunuodytas mirtina radioaktyvaus polonio doze. Jo režisierius Andrejus Nekrasovas buvo artimas filmo herojaus draugas.
Filmą „Tikras britų gangsteris“ sukūręs Donalas MacIntyre‘as yra vienas garsiausių tiriamosios žurnalistikos atstovų Didžiojoje Britanijoje. Jis trejus metus filmavo charizmatišką galingiausios Mančesterio nusikaltėlių dinastijos „krikštatėvį“.
Lenkų režisieriaus Mirosławo Dembińskio filmas „Baltarusių kalbos pamoka“ jau pelnė keliolika prizų tarptautiniuose kino festivaliuose. Tai pasakojimas apie jaunuosius baltarusius, kurie padeda opozicijai rengti demonstracijas, leidžia laikraštį, kuria videoklipus ir svajoja apie demokratišką savo tėvynės ateitį.
Senamiesčio kino klubo inf.
2007-12-15 18:00 Maištas. Litvinenkos byla
2007-12-15 16:00 Tikras britų gangsteris
2007-12-15 15:00 Baltarusių kalbos pamoka
2007-12-15 14:00 Raudonasis Sionas
2007-12-09 18:00 Korporacija
2007-12-09 16:45 Viena Andrejaus Arsenjevičiaus diena
2007-12-09 15:30 Vargšų bankininkas
2007-12-09 14:00 Padori gamykla
Papildau nuorodomis apie filmus Kaune. Gaiula neliko vietos J.Cymbalo darbams. Bet tai gal susieta su ypač aukšta kaina, kurį už seansą užsiprašė kai kurie savininkai – net 500 EU !
Programa:
2007-12-15 18:00 Maištas. Litvinenkos byla (http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=131)
2007-12-15 16:00 Tikras britų gangsteris (http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=130)
2007-12-15 15:00 Baltarusių kalbos pamoka (http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=126)
2007-12-15 14:00 Raudonasis Sionas (http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=129)
2007-12-09 18:00 Korporacija
(http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=127)
2007-12-09 16:45 Viena Andrejaus Arsenjevičiaus diena
(http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=125)
2007-12-09 15:30 Vargšų bankininkas (http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=128)
2007-12-09 14:00 Padori gamykla
(http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=124)
norejau paklausti ar kur nors yra imanoma gauti filma geliu sala? internete turiu omenyje.buciau labai dekinga.
Bandyk:
http://www.torrentz.com/4b471462a2a1e665084ba521142348aecf0f5df3