Programa:

2007-12-15 18:00 Maištas. Litvinenkos byla (http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=131)

2007-12-15 16:00 Tikras britų gangsteris (http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=130)

2007-12-15 15:00 Baltarusių kalbos pamoka (http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=126)

2007-12-15 14:00 Raudonasis Sionas (http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=129)

2007-12-09 18:00 Korporacija
(http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=127)

2007-12-09 16:45 Viena Andrejaus Arsenjevičiaus diena
(http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=125)

2007-12-09 15:30 Vargšų bankininkas (http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=128)

2007-12-09 14:00 Padori gamykla
(http://www.kinoklubas.lt/lt.php?mid=2&id=124)

Senamiesčio kino klubas bendradarbiaudamas su „Skalvijos“ kino centru Kaune du gruodžio savaitgalius rodys aštuonių filmų programą iš šių metų Vilniaus dokumentinių filmų festivalio. Filmai bus rodomi VDU klube „Sesija“ gruodžio 9 ir 15 d.

Didelis dėmesys šiemetiniame festivalyje skiriamas globalizacijos temai. Kartu su Prancūzų kultūros centru parinkti dokumentiniai filmai atskleis įvairius globalizacijos procesų aspektus, parodys jų užkulisius ir žmones, kurie stengiasi, kad žmogaus teisių būtų paisoma net tarptautinių korporacijų itin mėgstamoje Kinijoje.

Siekti pelno ar išlikti moraliems? Tokį klausimą filme „Padori gamykla“ tenka spręsti „Nokia“ vadovams, nusprendusiems įkurti gamybos padalinį Kinijoje. Filmas pasakoja apie įmonės „mandagumo specialistės“ viešnagę vienoje kinų gamykloje. Ji nori pamatyti, kaip čia organizuojama gamyba, bet pirmiausia jai rūpi suvokti, ar „Nokia“ pasiseks susidoroti su šioje šalyje iškilsiančiomis korupcijos, žmogaus teisių pažeidimo, darbininkų higienos ir apgyvendinimo problemomis.

Kitas šios programos filmas pristato Nobelio taikos premijos laureatą, garsų Bangladešo ekonomistą Muhammedą Yunusą. Jis prisiekė tarnauti vargšams ir neturėti jokių ekonominių ar politinių prietarų. Yunusas įkūrė pirmą mažų kreditų banką „Grameen Bank“. Banko principas paprastas – skolinti pinigus vargšams, pirmiausia moterims, kad šie galėtų pradėti savo verslą. Tylioji vargšų bankininko revoliucija įtraukė milijonus žmonių.

VDFF šiemet pristato du garsius dokumentinio kino kūrėjus – prancūzą Chrisą Markerą ir rusą Jevgenijų Cymbalą. Chrisas Markeras (g.1921) yra vienas originaliausių ir sunkiausiai apibūdinamų prancūzų kino kūrėjų. Visa jo kūryba pažymėta pripažintų normų bei madų neigimu. Markeras laikomas vienu svarbiausių prancūzų dokumentinio kino novatorių ir dokumentinį kiną atnaujinusios cinema verite srovės kūrėjų. Kauno žiūrovai turės galimybę pamatyti Chriso Markero filmą „Viena Andrejaus Arsenjevičiaus diena“. Tai – originalus vieno žymiausių rusų kino režisierių Andrejaus Tarkovskio kino portretas.

Jevgenijaus Cymbalo filmai dukart pelnė Rusijos kino akademijos premiją „Nikę“, skiriamą geriausiam dokumentiniam filmui. Cymbalas derina istoriko tyrinėtojo ir puikaus kino pasakotojo talentą, išryškina istorijos paradoksus. Programoje bus pristatytas Cymbalo filmas „Raudonasis Sionas“, kuris atskleidžia menkai žinomą Sovietų Sąjungos istorijos puslapį, kai 3-iajame dešimtmetyje Ukrainos pietuose ir šiaurės Kryme bolševikai nusprendė įkurti žydų žemės ūkius ir bendroves. Patikėję Pažadėtosios žemės vizija, žydai net iš Palestinos važiavo i Krymą.

Į Kauną atvyksta ir bene svarbiausia VDFF premjera – šiųmetinio Kanų kino festivalio filmas-siurprizas „Maištas. Litvinenkos byla“. Filmas pasakoja apie buvusį Rusijos FSB agentą Aleksandrą Litvinenką, kuris pernai mirė Londone, nunuodytas mirtina radioaktyvaus polonio doze. Jo režisierius Andrejus Nekrasovas buvo artimas filmo herojaus draugas.

Filmą „Tikras britų gangsteris“ sukūręs Donalas MacIntyre‘as yra vienas garsiausių tiriamosios žurnalistikos atstovų Didžiojoje Britanijoje. Jis trejus metus filmavo charizmatišką galingiausios Mančesterio nusikaltėlių dinastijos „krikštatėvį“.
Lenkų režisieriaus Mirosławo Dembińskio filmas „Baltarusių kalbos pamoka“ jau pelnė keliolika prizų tarptautiniuose kino festivaliuose. Tai pasakojimas apie jaunuosius baltarusius, kurie padeda opozicijai rengti demonstracijas, leidžia laikraštį, kuria videoklipus ir svajoja apie demokratišką savo tėvynės ateitį.

Senamiesčio kino klubo inf.

2007-12-15 18:00 Maištas. Litvinenkos byla
2007-12-15 16:00 Tikras britų gangsteris
2007-12-15 15:00 Baltarusių kalbos pamoka
2007-12-15 14:00 Raudonasis Sionas
2007-12-09 18:00 Korporacija
2007-12-09 16:45 Viena Andrejaus Arsenjevičiaus diena
2007-12-09 15:30 Vargšų bankininkas
2007-12-09 14:00 Padori gamykla

Lapkričio 30 d. „Skalvijos“ kino centre prasidėjęs ketvirtasis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis dar tęsiasi, bet jau paaiškėjo populiariausi pagrindinės programos filmai.
Didžiausio žiūrovų susidomėjimo sulaukė rusų režisieriaus Andrejaus Nekrasovo filmas „Maištas. Litvinenkos byla“. Filmo autorius svečiavosi Vilniuje ir pristatė žiūrovams savo seansacingą filmą, atsakė į jų klausimus. Į antrąjį filmo „Maištas. Livinenkos byla“ seansą bilietai taip pat buvo išpirkti iš anksto. Didžiulis žiūrovų ir žiniasklaidos susidomėjimas rodo, kad Lietuvos visuomenė neabejingai stebi tai, kas vyksta kaimyninėje Rusijoje, kad ji dar gerai prisimena neseną praeitį. A. Nekrasovo filmas „Maištas. Litvinenkos byla“ papildomai bus parodytas gruodžio 10 d. 19 val.
Ne vieno tarptautinio festivalio prizais apdovanotas suomių režisierės Sonjos Linden filmas „Niekas nėra vienas“, kuriuo buvo atidarytas festivalis, taip pat sulaukė šiltos žiūrovų reakcijos. Jis tapo antruoju populiariausiu festivalio filmu. Tai jautrus filmo autorės pasakojimas apie tėvą, kuris, nors ir senyvo amžiaus, yra dar labai gyvybingas, myli gyvenimą, vertina jo grožį, bet kartu ramiai rengiasi mirti. S. Linden filmas „Niekas nėra vienas“ papildomai bus parodytas gruodžio 10 d. 21 val.

Festivalio filmai – (Chriso Markero retrospektyva, dokumentinių filmų ciklas „Globalizacija“, lietuvių režisierių darbai ) visą savaitgalį dar bus rodomi „Skalvijos“ kino centre.

VDFF inf.”

Kitas seansas 5 d. – 14 val.

Tai dar vieną filmą už kurį galima mokėti abonementinius 6 litus.
Vėl garsaus dokumentininko-biografo JEVGENIJAUS CYMBALO filmas.
Dabar Michailas Zoščenka pripažįstamas pasaulinio mąsto XXa. rašytoju. Buvęs populiariausiu rašytoju iki II pas. karo TSRS Jurijus Oleša žinomas ir kiekvienam vaikui, augusiam sovietiniais metais – bent jau turėtų būti skaitęs jo knygą “Trys dručkiai”.
Filme parodoma kaip laikmetis veikė jų biografijas, žlugdė likimus. Dar įtaigiau negu apie kino profesionalus brolius Kaufmanus. Filmas tikrai įdomus besidomintiems rusų literatūra bei TSRS istorijos peripetijomis. Surinkta unikalios medžiagos apie Stalino diktatūros ir kultūros santykį.
Dar vienas seansas 5 d. – 14 val.

Dėl lenkų O ko čia bijoti bei čekų Susitiksime “Eurocamp” nesu toks tikras, kad apsimoka aukoti laiką ir abonementą.
Taip Lenkijos Mozūrų kaimo senoliai-visažiniai be skrupulų porina apie sukauptas žinias ir patirtį kaip jų pažįstami ar giminaičiai išėjo į aną pasaulį. Pateikia visokių prietarų ir patirčių. Bet kalbos ir lieka kalbėjimu filme. Neabejoju, jog kažkam įdomu senelių klausyti. Aš nesusižavėjau…
“Susitiksinme Eurocamp” apstu žinomo čekiško filmų stiliaus. Bet susidaro įspūdis, jog ypač įdomus filmas tampa to Bežiny kaimo gyventojams, kada matys save. Na, aišku, bendrai Čekijos žiūrovui. O mums vardijimas subankrutavusių nuo 1991 m kultūros ir maitinimo įstaigų tame kaime bei apsilankymas jose, taip pat nesantaikos kaime tarp gaisrininkų, medžiotojų ir sporto draugijos “Sokol” peripetijų, vargui ar labai intriguos. Žinoma, stilius filmo užtikrintas, bet kur kas naudingiau jo “pasisemti” dabar rodomame FC Vingyje Jiri menzelio filme “Aš aptarnavau Anglijos karalių”…

Filmas vertingas visų pirma savo turiniu. Kaip teigiama pabaigoje – broliai Kaufmanai yra patys talentingiausi BROLIAI kino istorijoje.
Kai vyriausiojo brolio, Davido Kaufmano (pasivadinusio Dziga Vertov, nuo lenkiško žodžio “vilkelis” ) 1929 m. filmą “Vyras su filmavimo kamera” prieš porą metų įgarsino Kongresų rūmuose Cinematic orchestra, nesugebėjau nueiti dėl brangių bilietų. Užtat lapkričio 27 d. kai tą patį, tik savąja kompozicija, atliko garsiojo britų kompozitoriaus Michael Nyman band, turėjau malonumo klausytis. Nenupasakojamai puiki buvo muzika, bet išgirdau iš vienos turinčios muzikinį išsilavinimą pažįstamos – “vis pagaudavau save, jog žiūriu filmą ir nebekreipiu dėmesio į muziką”. Turiu šio genialaus filmo DVD, kurį įgarsina 18 metų nebylių filmų įgarsinimu užsiimantis ALLOY ORCHESTRA, susidedantis iš trijų muzikų, naudojančių elektroniką. Tuo noriu pabrėžti, kokiu talentingu filmu yra šis garsiausias Dzigos kūrinys, kad “visiems jo reikia”. Mano įtarimus patvirtino ir garsaus dokumentininko Jevgenijaus Cymbalo filmas – ir dabar specialistai negali paaiškinti, kaip 1929 m. galėjo būti nufilmuotos kai kurios scenos.
O trijų brolių biografija tikrai komplikuota, nors ir nugyveno jie (bent du) daug metų. Ir spėjo sudėtingomis sąlygomis daug padaryti ir buvo tikrai Dievo pateptieji. Jauniausias brolis Borisas daug prisidėjo prie tokių praeities įžymybių, kaip Elias Kazan (8 Oskarai už jų bendrą darbą), Samuel Becket, Sydney Lumet, Marlon Brando, Warren Betty, Ingrid Bergman, L.Vigo (jų bendrą darbą ATALANTA prieš mėnesiuką rodė LTV Elito kine)
Filme gražiai ir įdomiai perteikti biografiniai faktai.