Trečiasis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis
Vis dėlto nenormalu, jog g-taske visai nepastebėtas praslinks šis festivalis, prasidėjęs jau penktadienį.
Mačiau jame tris filmus, kuriuos tiesiog nevalia praleisti. Pirmą dieną rodytas „FILMAS APIE KRZYSTOFĄ KIESLOWSKI (Still alive. Film o Krzystofie Kieslowskim) yra nepapratai aktualus kino mėgėjams. Pasirodo didysis Lenkijos kino metras, “degė” kurdamas filmus. Iš čia ir visiškas išsekimas, depresija, net kai kurių liudininkų laikoma, kad sutriko psichika. Filmas pastatytas su didžiule pagarba ir meile.
Dar kartą rodomas 6 d. – 15.15
O štai sekmadienio du filmai buvo tikri festivalio favoritai. Visiškai be vaidybos elementų dokumentoka – daugiau kaip 60-ies metų senumo kadrai rusų filme BLOKADA. Užpildyta SKALVIJA užgniaužusi kvapą valandą turėjo unikalią galimybę be dirbtinumų matyti realius Leningrado blokados vaizdus II pasauliniame kare. Stebinantis artilerijos techniškas lygis prieš 65-ius, sugriovimų ir gaisrų mastas, ŽMONĖS, lavonai gatvėse, pergalės saliutai – štai kai kurios detalės iš šio nuolatinio judėjimo (kas reikštų gyvybę) ekrane filmo. Tai negalima pasakoti ir komentuoti – tai reikia matyti. Tikiuosi vienintelio filmo kartojimo, pirmadienį 20.30val. nepraleisite.
Šaunu, kad labai Rusijos kūrėjams bus padėję Lietuvos kino meistrai – Šarūno Barto studijos specialistai atliko didžiai reikšmingą darbą – prisidėjo prie supernatūralaus garso sukūrimui to meto juostai. Taip pat labai šaunus žiūrint iš techniškos pusės autorių sprendimas į filmą nedėti nei vieno komentatoriaus bei kitokio žodžio, nei vieno istorinio fakto. Tik giliai liksiantys atmintyje kadrai…
Į sekantį seansą susirinko ko ne visa kino ir teatro kritikos kohorta. Būtent į jį taikė atidarymo dieną Vilniaus Meras. Šiandien jo nepastebėjau, užtat šmėstelėjo tarp žiūrovų vienas LR ministras. O filmas lenkų, KAIP TAI DAROMA (Jak to sie robi). Filmas kurtas 3,5 metų. Jo autorius Marcel Lozinski šiame tarpe buvo SKALVIJOJE jo filmų retrospektyvos proga ir pasakojo, kad daro tą filmą. Jis baigtas vasarą. Tačiau dėl neaiškių priežasčių (viena iš jų, kad jis pasakė TV redaktoriui, kad darbuodamasis pasijuto kaip socializmo laikų reporteris), filmas buvo pristabdytas ir tik prieš savaitę imtas rodyti Lenkijoje. Gal dėl to filmo dar nėra imdb archyvuose.
Taigi “Kaip tai daroma” primena savo dvasia įsimintiną čekų filmą iš festivalio Nr.1. – ČEKŲ SVAJONĖ (apie reklamos specialistų melagingą įtaigą liaudžiai dėl neegzistuojančio prekybos centro atidarymo). Bet čia realus ir žinomas Lenkijos VIEŠŲJŲ RYŠIŲ specialistas (tą užaštrina radijo laidos rodymas, kada pilietis keikia tą specialistą, jog anksčiau sukūrė tikrą”niekšą”, kuris dabar sėdi Briuselyje) įrodinėja, kad galima paėmus ir atrinkus pagal savybes žmogų iš gatvės padaryti žinomu ir populiariu politiku. Darbo metodai “žiauriai” įdomūs, vertingi pamąstymui ir aktualūs. Po įdomaus valandos žiūrėjimo vienu momentu ima rodytis, kad filmas bus be finalo, kad apsiriboja kūrėjai tik tos “darbo technikos” demonstravimu ir išviešinimu. Ar taip ir liks, ar vienas iš atrinktųjų taps tuo “įžymiuoju”, siūlau būtinai kas galite pasižiūrėti gruodžio 5d. nepatogiu 14.30val. laiku.
Vienas iš svarbiausių fantastinės literatūros apdovanojimų HUGO šiemet atiteko dviems romanams: China Miéville - The City & The City ir Paolo Bacigalupi - The Windup Girl, kurie tikėkimės kažkada bus pateikti ir lietuviškai. Visas laimėtojų sąrašas - 
Pažvelgti į pasaulį vidinio vaiko akimis šį savaitgalį kviečia jauni ir ambicingi spektaklio „NA-MAI“ kūrėjai. Šokio ir muzikos dermę jie ėmėsi kurti netradicinėse, tačiau originaliose ir autentiškose erdvėse – Aukštosios Fredos bei Žeimių dvaruose.
Šiandien pasirodė internete:
http://ct.svs.lt/lmenas/?leid_id=3120&kas=straipsnis&st_id=9829
http://ct.svs.lt/lmenas/?leid_id=3120&kas=straipsnis&st_id=9830
Gan issamiu, tarp ju ir jau minetu recenziju galima rasti taip pat ir Skalvijos psulapy: http://www.skalvija.lt/index.php/kalendorius/renginiai/recenzijos_apie_dokumentiniu_filmu_festivali/328
Ka gi, siemet info ir komentaru stoka tikrai neiseina skustis :)
Vilniaus tarptautinis dokumentinių filmų festivalis kviečia į diskusijas
Vilniaus tarptautinis dokumentinių filmų festivalis kartu su interneto dienraščiu http://www.bernardinai.lt rengia diskusijas, kurios vyks gruodžio 6 – 7 d., 11 val. „Skalvijos“ kino centre.
Gruodžio 6 d. įvyks susitikimas su garsiu lenkų dokumentinio kino režisieriumi, scenaristu Macieju J. Drygasu, kurio filmas „Viena Lenkijos Liaudies respublikos diena“ rodomas specialiojoje lenkų filmų programoje.
1962 m. rugsėjo 27 d. nieko svarbaus neatsitiko LLR (oficialus komunistinės Lenkijos pavadinimas buvo Lenkijos Liaudies Respublika). Režisierius Maciejus Drygasas pasinaudodamas valstybės ir privačiuose archyvuose rasta medžiaga kuria įsimintiną laiko portretą. Filmas kartu ir realistiškai, ir metaforiškai perteikia komunistų valdomos Lenkijos kasdienybės portretą. Tai ir sunkiai paslėptas skurdas, ir juokinga tariamos ekonominės gerovės propaganda, ir beveik nepridengta prievarta. Režisierius atskleidžia didžiulį prievartos mechanizmą, kurio dėka ir galėjo funkcionuoti LLR. Už kadro girdimi autentiški tą dieną parašytų skundų, saugumiečių sekimo ataskaitų, tyrimų, apklausų protokolų fragmentai dar labiau pabrėžia pilkos kasdienybės absurdiškumą.
Maciejus J. Drygasas gimė 1956 m. Lodzėje. Baigė kino režisūrą Maskvos kinematografijos institute. Kuria dokumentinius filmus ir radijo spektaklius. Iškart po studijų dirbo Krzysztofo Zanussi ir Krzysztofo Kieslowskio asistentu. Debiutinis dokumentinis filmas „Išgirskite mano šauksmą“ („Uslyszcie moj krzyk“,1991) pelnė daugybę tarptautinių kino festivalių apdovanojimų ir tapo geriausiu metų Europos dokumentiniu filmu. Drygasas vadovauja Varšuvos universiteto radijo dokumentinių laidų dirbtuvėms. 2004 m.VDFF buvo rodytas jo filmas „Vilties balsas“ („Glos nadzieji“), skirtas „Laisvosios Europos“ radijui. Filmas „Viena LLR diena“ šiemet apdovanotas Krokuvos tarptautinio filmų festivalio „Sidabro drakonu“ geriausiam dokumentiniam filmui.
Gruodžio 7 d. 11 val. įvyks diskusija – Marcelio Lozinskio filmo „Kaip tai daroma“ aptarimas.
Diskusijas moderuos teatro ir kino kritikas Audronis Liuga.
Kviečiame dalyvauti.
VDFF inf.
Del auksciau cituojamos informacijos, tai =inomas Lietuvos trumpo metražo filmų kūrėjas, dirbantis BARTO studijos sistemoje, aiškino man, kad šis Lenkijos filmas, yra geras.
Patikrinkime…
Seansai 5d.- 20 val.
6d.- 13 val.
Vel gi.. Gal su kiek per didelemis viltimis siandian ejau i “Murderball”. Vis tik filmas apdainuotas mano mylimam Sundance (ir dar daug kur), be to, nors ir apie parolimpini, bet vis tik regbi (nepasikuklinsiu ir prasitarsiu, kad sias eilutes jums raso europos regbio chempionas :)) Bet gavau, ko tikejausi ir nepalyginamai daugiau. Aisku, nepademonstravo Skalvijos projekcine aparatura toks galios, kuri slypejo filme, muzikoje ir pan, bet to pakako absoliuciam kaifui. Ir istorija, ir emocinis lygmuo, ir net kameros darbas – viskas aukstumoj. Jeigu taip atsitiktu, kad geriausiu fest. filmu bus paskelbtas butent shis (kas reiks jo pakartojima ketvirtadieni 16 val.), butinai paziurekit uz ka jam buvo skirtas Sundance publikos prizas ;)
Populiariausiu VDFF filmu tapo lenku rezisieriaus M. Lozinskio filmas “Kaip tai daroma”. Jis bus parodytas gruodzio 8 d. 17 val. Skalvijos kino centre. Po seanso kvieciame i diskusija.
Populiariausias VDFF filmas – apie politiko “lipdymą”
Baigiantis Trečiajam Vilniaus dokumentinių filmų festivaliui, išaiškėjo populiariausias festivalio filmas, sukėlęs ne tik didelį žiūrovų susidomėjimą, bet ir privačias bei viešas diskusijas jį pažiūrėjus. Tai lenkų režisieriaus Marcelio Lozinskio filmas “Kaip tai daroma” apie viešųjų ryšių konsultantą, kuris iš paprasto žmogaus imasi “lipdyti” politiką. Visi šio darbo etapai buvo fiksuojami trejus metus. Filmo herojumi tapusio jaunuolio, kuris norėjo būti politiku pagrindinis noras – valdžios troškimas. Jam reikėjo tik žinių ir patirties visa tai pasiekti.
M. Lozinskio filmas šiuo metu rodomas Lenkijos kino teatruose ir turi didelį pasisekimą.
Skalvijos kino centre jis darkart bus parodytas gruodžio 8 d. 17 val. Po seanso (18.30) kviečiame į fojė-barą pasidalinti “karštomis” mintimis. Diskusiją moderuos Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro vadovas Audronis Liuga.
Nemažai dėmesio festivalyje sulaukė ir rusų režisieriaus Sergejaus Loznicos “Blokada” apie Leningrado blokadą bei prancūzų kino kūrėjo Nicolas Philibert’o filmas “Būti ir turėti”, kurio herojus – kaimo mokytojas, dirbantis su skirtingo amžiais vaikais vienoje klasėje.
Minimas auksciau lenku filmas igavo papildomo aktualumo ir idomumo, ne sia savaite Lenkijoje isiplieske SEX skandalas – vienas is filme rodomu politiku – kontraversiskasis Lepperis derejosi del “meiles” is isskaiciavimo su partijos biciule.
Siuo filmu siandien 17 val. ir bus uzdarytas VDFF festivalis
Kad “nepersudžiau”, rodo si trumpa info:
http://www.lrytas.lt/?data=20061208&id=akt08_a4061208&sk_id=99&view=2
Kino centras “Forum Cinemas”
Lietuvių dokumentikos vakaruose – pirmosios lietuviškos komedijos
Kino centre “Coca-Cola Plaza” ateinantį pirmadienį, gruodžio 18d., prasideda lietuvių dokumentinių filmų atgimimo metas. “Lietuvių dokumentinio kino vakaruose” bus parodyti lietuvių dokumentikos Aukso fondai, kuriuos moksleiviai ir studentai galės žiūrėti nemokamai. Tai saugyklose, archyvuose ir namuose saugomi senieji lietuvių dokumentiniai filmai, nuotraukos. Pirmieji keturi vakarai bus skirti keturiems vyresnės kartos režisieriams – Robertui Verbai ir Henrikui Šablevičiui, Rimtautui Šiliniui ir Gediminui Skvarnavičiui.
Nors lietuvių dokumentiką šiuo metu garsina jaunoji režisierių karta – Arūnas Matelis, Audrius Stonys – tačiau jie mokėsi pas tuos pačius kino profesionalus. Keleto iš jų šiandien nebeturime – Roberto Verbos ir Henriko Šablevičiaus vardu dabar kalba jų darbai, jų meistriškai filmai. Todėl apie šių režisierių kūrybą pasakos jų bendražygiai ir pasekėjai – operatorius Algirdas Tarvydas, nufilmavęs beveik visus R.Verbos filmus bei režiserius Audrius Stonys, buvęs H.Šablevičiaus studentas.
Režisieriai Rimtautas Šilinis ir Gediminas Skvarnavičius savo kūrybą pristatys patys. Anot kino kritiko Skirmanto Valiulio, sustatyti greta šie režisieriai mūsų kine atrodo kaip rimtuolis ir linksmuolis. R.Šilinis išgarsėjo ilgais probleminiais, publicistiniais filmais su ryškiais laiko pėdsakais: “Savojo “aš” beieškant” (1977m.), “Post scriptum senam filmui” (1980m.), “Nojaus arka” (1988m.). Sukūrė ir įtaigių menininkų portretų. Dabar rūpinasi kino kronika ir kuria Lietuvos vadovų portretus.
Gediminas Skvarnavičius po filmo “Prie mėsos reik drąsos” (1975m.), įsidrąsino ir linksmai šaipėsi iš kasdienių bėdų ir tapo kino feljetonininku: “Būkite sveiki, ufonautai” (1979m.), “Mano vardas – Leonardas” (1981m.), “Duobė” (1987m.), “Kuo prikąsime liežuvį?” (1990m.). Tiems, kurie kino dokumentikoje ieško herojiškų herojų, teko prikąsti liežuvį. Kritikas Saulius Macaitis tvirtina, jog pagrindinis G. Skvarnavičiaus filmų herojus – pats autorius su neišsenkančia ironija ir išmone.
Robertas Verba pirmasis į lietuvių dokumentiką atvedė gyvą kaimo žmogų su jo nepakartojama šnekta ir išmintimi: “Žmogus ir žemė” (1965m.), “Šimtamečių godos” (1969m.), “Paskutinė vienkiemio vasara” (1971m.). Jo filmus rodant ir anais laikais, ir dabar salės pilnutėlės, vieni šypsosi, kiti ir ašarą braukia. Atgimimo metais R. Verba užsidėjo ant peties video kamerą ir nėrė į minią.
Henrikas Šablevičius iš pradžių rinkosi herojus keistuolius, švelnų humorą, mėgo ne tik pagauti faktą, bet ir surežisuoti jį – “Apolinaras” (1973m.), “Žmogus, einantis namo” (1986m.), “Atspindžiai”, (1968m.), “Moteriški žaidimai” (1969m.), “Memento mori” (1992m.). H. Šablevičiaus rūpesčiu Muzikos ir teatro akademijoje buvo įkurta kino ir televizijos katedra. Iš ten į kiną pasipylė ir jo mokiniai.
“Lietuvių dokumentinių filmų vakarai” kino centre “Coca-Cola Plaza” vyks gruoždio 18, 19, 27, 29 d.
Lietuvių dokumentikos vakarų programa
2006 m. gruodžio 18-29 d.
Kino centras “Coca-Cola Plaza”
Vilnius
Gruodžio 18 d.
19 val. 3-ia salė
Režisieriaus Roberto Verbos dokumentinių filmų seansas.
Pokalbis su operatoriumi Algirdu Tarvydu, kuris filmavo beveik visus R.Verbos filmus.
Gruodžio 20 d.
19 val. 3-ia salė
Režisieriaus Rimtauto Šilinio kūrybos vakaras.
Dalyvauja pats režisierius.
Gruodžio 27 d.
19 val. 3-ia salė
Režisieriaus Henriko Šablevičiaus kūrybos vakaras.
Pokalbiui prieš seansą pakviesti režisieriaus mokinį režisierių Audrių Stonį.
Gruodžio 29 d.
19 val. 3-ia salė
Režisieriau Gedimino Skvarnavičiaus kūrybos vakaras.
Dalyvauja pats režisierius.
Režisierius kalbins kino kritikas Skirmantas Valiulis
Nuobodu. Bet jei patinka, tai jo. AtlAiskit.
Dziugu, kad Skalvija nutare nuo sausio vidurio apsviesti ir musu kritikus, pakartoti Murderball ;) apmaudu tik tiek, kad butent Skalvija :(
tai jie ir vel neis – jiem matai apie blokada reikia, trampampam.. :V
“Blokada” – geras filmas. Garbė, kad prie to stipriai prisidėjo lietuviai, garso specialistai…