Richardo K. Morgano kiberpanko trilogiją apie Takešį Kovačą skubėjau skaityti būtent dėl to priežasties, kad Netflix pernai pranešė, jog dešimt serijų serialo „Altered Carbon” jau ne už kalnų.
„Altered Carbon” knyga buvo labai gera, tad su ekranizacija ilgai nedelsiau.
Naujų mokslinės fantastikos žanro serialų kasmet pasirodo ne tiek ir daug, dar mažiau – iš kyberpanko serijos. Deja, retas jų vertas didesnio dėmesio, nes arba siužetas grybauja, arba vaizdui būna pagailėta pinigų. Panaši situacija yra ir su pilnametražiniais sci-fi filmais – per metus įstringančių į galvą pakanka ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti. Tad ir serialui „Altered Carbon” didelių lūkesčių nekėliau, todėl, matyt, ir labai nenuvylė.
Apie siužetą: tolima ateitis, kurioje žmonija jau pasklidusi visatoje (bet tai ne kosminė opera, tad lekiojimų ervėlaiviais nebus), technologijos pažengusios į priekį tiek, kad žmogus, turintis pinigų, iš esmės gali būti nemirtingas, nes po kūno audiniais prie kaklo slankstelių pritvirtinta žievinė laikmena leidžia atmintį perkelti į kitą kūną – movą, kuriai kiborgiškų patobulinimų galima įsigyti lyg Gedimino prospekte kavos išsinešimui. Tokiame futuristiniame pasaulyje buvęs diplomatinio korpuso agentas Takešis Kovačas viename visatos kampelyje nužudomas ir po poros šimtų metų prikeliamas naujame kūne Žemėje. Jį „nusiperka” vienas turtuolis, siekiantis išsiaiškinti, kas ir kodėl jam prieš kelias dienas ištaškė smegenis. Taip Kovačas tampa detektyvu per prievartą, savais metodais ieškančiu kažkur virtualybėje sumerktų galų.
Neskaičius knygos, manau, serialo įspūdis galėtų būti kiek geresnis. Morgano knygoje, žinoma, daug daugiau įvairiausių detalių, laikmečio ir vietos ypatumų, daugiau erdvės charakterių ir situacijų atskleidimui, bet tai įprasta praktika su ekranizacijomis. Tačiau, kai žinau, kad knygoje tiek visko buvo daug, tai norėjosi bent pusės ir ekrane, o ten buvo gal tik dešimtadalis.
Serialas sėkmingai išlaiko pagrindinę liniją, nors tos noir’o atmosferos labai trūko. Trūko ir to vizualaus kiberpankiško futurzimo – kamera neleidžia žiūrovui pasidžiaugti ir įsigilinti į scenų lauke detales, vis skuba pabėgti į neutralią vidaus aplinką. Tai būtų galima nurašyti per mažam biudžetui, bet tiek pats Netflix, tiek serialo aktoriai prasitarė, kad serialo biudžetas lenkia didingojo Game of Thrones išlaidas. Tad kaltieji, matyt, lieka kūrėjai (kurių gretose kokybę garantuojančių pavardžių sunku rasti), nesimokę iš geriausių – šiuo atveju tai galėjo būti kad ir „Blade Runner 2049”, kuris aiškiai parodė, kad perlenkta dinamika ir koncentravimasis į veiksmą geram futuristiniam reginiui nėra būtinas atributas.
Verčiau leiskite ilgiau paganyti akis į tas prabangias dekoracijas, jų detales, leiskite tikrai pajausti, kad veikėjai vaikšto ne švariomis butaforinėmis gatvėmis. Deja, „Altered Carbon” neleido tokio jausmo patirti.
Kovos scenų, kurių buvo nemažai, montažas stokoja įtikinamumo, dažnai lieka akivaizdu, kad „į snukį” gavo tik vos vos prilieičiant.
Serialo aktorių kolektyvas irgi neblizga – pagrindinį vaidmenį atlieka Joelas Kinnamanas (pažįstamas iš serialo „The Killing” ir antraplanio vaidmens „House of Card”). Švedas Kinnamanas su Kovačo vaidmeniu puikiai susitvarko, bet ir čia aktorystės meno daug nereikia, nes veiksmas ima viršų prieš galimybę atsiskleisti personažų viduj.
Bet kad ir kiek dar išvardyčiau serialo trūkumų, „Altered Carbon” nėra toks prastas, kad nebūtų vertas paminėti G. ir pažiūrėti.
Intriga užsukama nuo pilotinės serijos. Kiekvienos serijos pabaiga žadina smalsumą ir kelia norą žiūrėti toliau, kad sužinotum, kur viskas nuves, tad bent man suvartoti toms dešimt serijų pakako tik trijų savaitgalio dienų.
„Altered Carbon” yra visai puikus pramoginis serialas, kurio žiūrėjimas neprailgsta (išskyrus tą visai nevykusią seriją, kurioje sugrįžtama į Kovačo tolimą praeitį). Akis ir smegenys neužkabina tiek daug, kiek norėtųsi, bet tai, ką gauna yra ne tiek ir mažai, nekelia noro mesti jau po pirmosios serijos. Juolab, kad normalių sci-fi serialų yra juodas trūkumas. „Altered Carbon” bent tam kartui tą skylę užkemša.
Scenarijus parašytas neblogai, gal tik kiek per mažai likę knygoje buvusio juodo humoro dialoguose ir neapleido vis toks jausmas, kad kūrėjai medžiagos turėjo kelis kartus daugiau, negu jiems duota eterio laiko. Nenustebčiau, jeigu knygos neskaitę papriekaištaus, kad kartais sunku suprasti visumą ir dialogų sąsajas, nes tikrai informacijos daug ir koks praleistas ar iš karto nesuprastas pokalbis gali sujaukti visą serialą.
Vizualumas ir režisūra visai kokybiška – ant specialiųjų efektų spjauti nesinori. Filmavimo lokacijos, panoramos kartais prašosi net kino teatro ekrano.
Erotikos netrūksta ir seriale, nors knygoje jos nepalyginti daugiau. Buvo įdomu pamatyti, kaip su tuo susidoros ekranizatoriai, o jie erotikos visai neišbraukė, visumos pornografiškumą gan palengvino, bet vis tiek rekomenduojamas amžiaus cenzas JAV liko nuo 17 metų. Kadangi ten ne tik mylimasi, bet ir geriamas viskis, o dar netrūksta ir smurto, kankinimų, trykštančio kraujo, tai Lietuvoje tikėtina serialo greit nepamatysime ir cenzas bus nuo 20-ties. Tad junkitės prie Netflix ir žiūrėkite, kas mūsų laukia ateityje.
Antrasis sezonas – labai nevykęs. Dar pirmos serijos šiek tiek teikė vilties, kad gali būti visai įdomu. Bet nebuvo. Visiškai nebuvo. Čia labiau negu pirmajame sezone trūko noiro, kiberpanko, veiksmo, intrigos, meilės, detektyvo, depresyvumo…
Šįkart turime aštuonias serijas, kuriose pusvalandį plepa ir apie dešimt paskutiniųjų minučių kažkas reikšmingesnio vyksta. „Altered Carbon” sukurtas futuristinis pasaulis turi siužeto plėtros galimybių lyg „Matricoje”, bet rezultatas šįkart atrodo labai mažabiudžetis ir be fantazijos. Takešis Kovačas įgauna juodaodžio movą – vaidina Anthony Mackie, kuris labiau pasižymėjęs tik antraplaniuose vaidmenyse ir jam tikrai stinga Joel’io Kinnaman’o buvusio įtikinamumo, charizmos, kovingos išvaizdos, net mąslios mimikos. Šiame sezone kartais darosi sunku suprasti, ar tai vis dar sci-fi, ar čia jau įsijungia fantasy, kuri kiberpankišką futurizmą paverčia pasakėle vaikams.
Žodžiu, serialo tęsiniui norisi duoti daugiau pylos, nei pagyrų. Pagirti galėčiau nebent už kovos scenų choreografiją ir nuostabų dirbtinio intelekto Poe personažą, kurį įkūnijo Chris’as Conner’is.
https://www.youtube.com/watch?v=_MzbLQBeR9Y
„Altered Carbon” šiemet sulaukė ir animacinio „spin-off’o”, pavadinto „Altered Carbon: Resleeved”, kuris yra daug smagesnis akiai, dinamiškesnis, artimesnis Richardo K. Morgano literatūriniam pasauliui ir jo atmosferai. Pažiūrėkite. Tik jokiu būdu ne su mažamečiais, nes čia brutalumo netrūks.