[tv series:] BETTER CALL SAUL (2015-2022)

file_20141121162000

Po „Breaking Bad” Vince’as Gilliganas ginklų nesudėjo ir nusprendė pašaudyti ta pačia kryptimi – ėmėsi kurti „Breaking Bad” spin-off‘ą, kuriame pagrindinėje rolėje darbuojasi Walteriui White’ui pinigus plauti padėjęs advokatas Saulas Goodmanas.

„Better Call Saul” grįžta gerą dešimtmetį atgal iki „Breaking Bad” įvykių ir susikoncentruoja į Saulą, garsioje teisininkų firmoje dirbantį dokumentų išnešiotoją, kuris turi didelių ambicijų tapti firmos partneriu, juolab, kad vienu tokiu yra Saulo brolis. Nežinau, kaip iš tiesų yra Amerikoje – ar galima teisininko išsilavinimą įgyti studijuojant paštu ir po to būti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėju, bet, matyt, Amerikoje daug kas įmanoma. Tad ir Saulas gavęs tokį diplomą imasi savarankiškos advokatūros, smulkių reikaliukų, artimų sukčiavimui, o dažniausiai – gina tuos, kurie neišgali samdyti advokato, o už juos mokas valstybė. Bet Saulas turi didelių lūkesčių… 

„Better Call Saul” žiūrėti galima, tačiau jis toli gražu netempia iki „Breaking Bad” gelmės, įtampos ir žiūrėjimo smagumo. Jaučiasi, jog siužetas sukamas ir žiūrovas laikomas ant „Breaking Bad” šlovės kortos. Jei ne ji, tikėtina, jog jau po įžanginės serijos dauguma būtų šio žiūralo atsisakę.

better-call-saul-006-1920x1277
Saulo personažui, kurį suvaidino Bobas Odenkirkas, nieko neprikiši – originalus, išradingas, kaip priklauso advokatui – mokantis liežuviu kabinti makaronus, charizmatiškas, veiklus, netveriantis savame kailyje ir lyg besijaučiantis ankštai kūrėjų parašyto scenarijaus rėmuose. Ir tikrai iš serialo fabulos norėtųsi daugiau. Tai jog šokinėjama per laiką netrikdo, bet nuolat kirba jausmas, jog kūrėjai niekaip neapsisprendžia kur ir kokia sparta sukti siužetą: imasi vienos linijos, kuri stringa ir netrunka subliūkšti, imasi kitos, kuri taip pat baigiasi be žymios įtakos Saulo gyvenimui. Serialas įsivažiuoja labai iš lėto, gal tik trečiojoje serijoje finaliniuose kadruose, skambant Bobby Bare „Find Out What’s Happening”, supratau, kad tai vis dar tas pats gerasis Gilliganas, kuris dėmesį gali prikaustyti vien vaizdais.

Net paskutinė pirmojo sezono serija išleido tik didesnį pšš, o gi turėjo palikti žiūrovą nekantraujantį sužinoti „kas bus toliau”. Nežinau, nežinau, net jei toks ir yra kūrėjų užmanymas – Saulo personažas yra šioks toks nelaimėlis, kurio visi lyg jau rankose laikomi praturtėjimo šansai vienaip kitaip žlunga – bet tokį patį likimą paskirti pačiam serialui, manau, nelabai protinga.
better-call-saul-mike-
Saulo istorijos klystkeliai susikerta ir dar su keliais „Breaking Bad” veikėjais: Mike’u Ehrmantrautu (vaidina Jonathanas Banksas), kuris iš buvusio policininko vėliau taps bejausmio veido purvinų reikalų tvarkytoju, ir su Meksikos narkokartelio atstovu Tuco’u Salamanca (vaidina Raymond Cruz). Mike’o personažas netikėtai įneša serialui komizmo ir dažnai savo scenomis įdomumu net lenkia Saulo istorijas. Tikiuosi ateityje „Better Call Saul” jo bus tik daugiau. O Tuco’ui pavestas kiek silpnaprotiško gangsterio amplua labiau nustebino blogąja prasme – dvelktelėjo taip neskaniu nuvalkiotu klišiniu personažu.

Visumoje „Better Call Saul” nėra prastas serialas, gal tik lūkesčiai buvo per dideli, turi jis dar daug potencijos plėtrai ir gyliui, tad laukiame naujo sezono ir tikimės, kad Saulo versliukai įsisuks kaip reikiant.


3-asis sezonas pagaliau įžiebia viltį, jog serialas išlips iš jau pabodusių juridinių ir asmeninių Saulo nesėkmių. Kai Mike’as, sekdamas Nacho, sustoja prie greito maisto restorano, kurios iškaboje puikuojasi du gaidžiai ir užrašas „Los Pollos Hermanos”, supranti, jog jautis imamas už ragų ir tu neapsirinki – į sceną įžengia paslaugiąja šypsena pasidabinęs Gusas Fringas. Taip, tai tas pats, kuris „Breaking Bad” pardavinėjo viščiukus ir priklausė narkotikų karteliui. O Guso kelias kertasi su dar čia gyvybingo dono Hectoro Salamanca’o reikalais…
Žodžiu, įdomumas prasideda ir noras leisti vieną seriją po kitos gyvas kaip niekada. Deja, kūrėjai neskuba, istoriją vynioja į vatą, kurioje blogiausiai atrodo pagrindinio herojaus, Saulo, linija. Tas tampymasis su broliu, nesibaigiančios problemos jau matyti anksčiau ir pridėtinės vertės neteikia – tiesiog norisi, kad Saulo jo paties vardo seriale visai nebeliktų. Sezono epilogas leidžia tikėtis, kad daugiau nebematysime bent Saulo brolio Chucko ir tai būtų serialui tik į naudą, o visuma vis dar lieka iš tos „daug žadančios” serijos, tik jau subrendo laikas duoti, o ne tik žadėti. Tikiuosi ketvirtajame sezone taip ir bus.

Taip, ir ketvirtojo sezono Saulo gyvenime nieko naujo. Jis vis dar neprasimušė į advokatines aukštumas, bet eilinį kartą atsiskleidžia kaip pardavimo vadybininkas, puikiai įvaldęs įtikinėjimo meną. Praraja tarp Saulo ir Guso Fringo narkobaroninio verslo istorijų vis didėja. Pirmojo visai nebesinori matyti, antrasis dar kažkiek kruta, tačiau visą sezoną lipdyti tik ant būsimos požeminės narkotikų laboratorijos statybos yra naivu. Negi Gilliganas nematė Narcos dinamikos, kur veiksmas verda visai kitokiu tempu? Tikėtina, kad matė, bet Fringo priešistorė baigia išsisemti ir, matyt, nelabai yra iš ko jos bevystyti, nes „Breaking Bad” parodė apie tai daugiau negu daug ir riboja galimų siužetų nukrypimus. Ir todėl padaryti laikotarpį „iki Walterio White’o” žiauriai įdomų yra neįmanoma. Tad nieko stebėtina, jog „Better call Saul” žiūrovų skaičius vis mažėja. Ir kol kas nėra priežasčių jam didėti.

Penktasis sezonas, iš kurio nebuvo jau jokių ypatingų lūkesčių, ėmė ir nustebino gerąja prasme. Kūrėjai pajudėjo iš mirties taško ir susuko dešimt tokių serijų, kai po vienos pamatytosios nekantriai buvo laukiama sekančiosios. Ir viso to priežastis – Saulo ir narkobaronų sferos pagaliau kaip reikiant susilietė, atsirado daugiau juodo humoro, veiksmo, rizikos ir mažiau peripetijų iš advokatų kontorų bei teismo salės. O aštuntoji sezono serija „Bagman” pademonstravo „Breaking Bad” lygį – tokio, kokio ir reikia, kad serialas tave pagautų už pačių pautų. Mike’o ir Saulo tandemas, demonstruojantis charakterių kontrastą, yra daug žadantis ir jau dabar džiugina neišnaudotomis galimybėmis. Į naują lygį pakilo ir Saulo santykiai su Kim, kuri atsiskleidė visai kitokiame amplua,- jie tapo glaudesni, sukantys į tą pačią, kiek aferistiško teisininko, pusę. Gusą Fringą vaidinantis Giancarlo Esposito atliko nepamirštamą sceną keptos vištienos parduotuvėje, prie virtuvės įrangos, kurią reikia iššveisti iki blizgesio. Tad jeigu buvote „Better Call Saul” apleidę po kurio tai nepavykusio sezono, žinokite, jau yra dėl ko prie jo sugrįžti ir nekantriai laukti tęsinio.

Finalinio šeštojo sezono pirmoji pusė driokstelėjo taip, kad maža nepasirodė – serialo lygis pasiekė savo pirmtako „Breaking Bad” intrigą, kuri vertė iki naujos serijos skaičiuoti ne dienas, bet valandas. Ekrane net išvydome (tiesa, labai saikingai) Bryan’ą Cranston’ą ir Aaron’ą Paul’ą. Kūrėjai fantastiškai užsuko veiksmą ir užtikrintai įžengė į „Breaking Bad” siužeto teritoriją, bet visi nuogąstavimai, kad tokiu tempu greit išsitaškys, pasitvirtino ir serialo pabaiga – visos keturios paskutiniosios serijos – buvo labiau nervų tampymas, negu malonumo teikimas. Tiek finalinės scenos, tiek mindžikavimas ties ja neįnešė į serialo gyvenimą nieko naujo ir teigiamo, atvirkščiai – labiau prigesino tūžmingo starto sukeltus virpulius. Nežiūrint to, tiek paskutiniajame sezone, tiek ankstesniuose vykusio daugkartinio buksavimo ir gumos tempimo, „Better Call Saul” įsirašo tarp geriausiųjų šio amžiaus daugiaserijinių televizijos produktų, kuriuos pamatyti būtina.

fb-share-icon

2 komentarai apie “[tv series:] BETTER CALL SAUL (2015-2022)

  1. Saulo istorija šiaip daug gilesnė. Dramos kūrėjai realiai parodo žmogaus, kuris nuo vaikystės dėl savo charakterio ir asmenybinių ypatumų buvo laikomas durneliu, visada gyveno vyresnio brolio – sėkmingo juristo – šešėlyje. Istorija ir prasideda nuo to kaip Saulas atidirbęs ofise paiuntinuku nusprendžia imtis likimo į savo rankas. Saulas – kitoks nei visi, keistas ir nenuspėjamas, bet jis kovoja prieš sistemą ir bando įrodyti kad jis nėra durnelis kokiu jį visi laiko ir jis tą daro išradingai, nors jam ir nelabai sekasi, visgi Saului babkės ir karjera – ne pagrindinis tikslas, jis siekia pripažinimo, išsivaduoti iš keisto kvailio vaidmens ir nori būti kietesnis už kitus – tam tikrais momentais jis toks ir yra. Tačiau šitoje jo asmeninėje kovoje prasimuša šalutiniai efektai – Saulas nuolatinėje kovoje su savimi ir kitais palaipsniui išsiugdo abejingumo ir socialinio cinizmo požiūrį, pagal kurį tikslas pateisina priemones ir mes matom kaip iš draugiško vyruko Saulas transformuojasi į monstrišką asmenybę – jis deda ant visų, įskaitant savo gyvenimo partnerę (kuri beje ne jo nosiai, jei ne tam tikros aplinkybės) su kuria nebeprisiverčia būti atviras ir nuoširdus, tam kad pasiektų savo tikslus.
    Jei jau lygini su Breaking Bad – tokiame serialų žanre tai buvo pionierius, bet BB istorija man pasirode daugiau „straightforward” – rezultatinis kūrinys, kai Saulas mano manymu – daug brandesnis nei BB.
    Toks jausmas kad serialą pražiūrėjai kelionėse į darbą ir atgal.

    1. Nežiūriu „Saulo” iš/į darbą. Jis vis dar gana džiugiai vizualus momentais. Bet paties Saulo linija kelintas sezonas stovi vietoje ir jokios personažo brandos tame nematau. Kaip žinia, iš BB, jis turėtų anksčiau vėliau pradėti padėti plauti pinigus, tačiau kol kas net į tą pusę nežengia. Ir tai užknisa.

Komentuoti: V. Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.