[tv series:] BIG LITTLE LIES (2017-2019)

„Big Little Lies” („Nekaltas melas”) iš pradžių buvo sumanytas kaip Liane Moriarty to paties pavadinimo romano (yra ir lietuviškai) ekranizacija, turinčia sutilpti į septynių dalių miniserialą. Tam pajėgas apjungė aktorių Reese Witherspoon, Nicole Kidman ir seno televizijos aso David E. Kelley, anksčiau pasižymėjusio teisinių serialų („Ally McBeal”, „Harry’s Law”) kūrime prodiusavimo kompanijos. Moterys įkūnijo pagrindines herojes, Kelley ėmėsi scenaristo rolės, o kad garsių vardų nebūtų per maža ir užmojis pateisintų ir vizualumo lūkesčius visas septynias serijas režisuoti patikėjo kanadiečiui Jean-Marc Vallee’ui („Dallas Buyers Club”, „Cafe de Flore”). Ir rezultatas gavosi tikrai superinis: laimėti 4 Auksiniai gaubliai, 8 Emmy ir dar antra tiek kitų apdovanojimų ir nominacijų. Tad ne nuostabu, kad „ant bangos” pasirodė ir antrasis sezonas apie tų pačių herojų tolimesnius išgyvenimus, bet apie viską iš eilės.

„Big Little Lies” fantastišku Michael Kiwanuka daina „Cold Little Heart” įveda į nedidelį Amerikos pajūrio miestelį, kuriame įvyko nusikaltimas. Tik žiūrovas iki pat paskutinių minučių nesupras nei kas mirė, nei kaip, nei kas to kaltininkas. Žiūrovui tik pateikiamos persipynusios penkių šeimų istorijos, kuriose konfliktų ir paslapčių tiek, kad atrodo kiekvienas turi tikslą nužudyti kitą. Tad intriga lieka iki pat pirmojo sezono pabaigos. Kriminalinė linija čia yra tik rėmas, kuriame tapomas personažų gyvenimas iki lemtingojo įvykio. O tie personažai ir jų išeiginiai baltiniai kelia ne mažesnį smalsumą. Į miestelį atvykusi naujakurė, jauna, vieniša moteris Džeinė, kurios sūnus jau pirmosiomis mokslo metų dienomis apkaltinamas kitų vaikų skriaudimu. Nuskriaustosios mergaitės motina – valdinga miesto turtuolė, prisiekusi bet kokia kaina susidoroti su dukros skriaudėju. Džeinę ėmusios globoti dvi draugės, gražios, sėkmingos, plepios, viešai demonstruojančios šeimyninę idilę, tačiau už uždarų savo namų durų nešančios savo kryžius – viena kenčia sutuoktinio fizinį smurtą, kita – asmeninę neištikimybę. Tas viešo ir privataus gyvenimo paveikslų kontrastas leidžia puikiai pajausti, kad televizijoje besišypsantys veidai, „delfiuose” ir pramoginėje žiniasklaidoje savo gyvenimo būdu besidalinantys asmenys turi ir juodąją tokios kasdienybės kainą, apie kurią retai išdrįsta užsiminti.

Serialo kūrėjai tobulai sudėliojo siužetą, įvykis veja įvykį, jokių beprasmių tauškalų – kiekvienas dialogas turi savo svorį ir vietą istorijoje. Skirtingi personažai ir įvairiapusiai jų charakteriai, kuriuos nepriekaištingai įkūnija puikiai parinkti profesionalūs aktoriai, pradedant Alexander’u Skarsgård’u ir stogą raunančia Nicole Kidman. Nuostabus garso takelis, leidžiantis atrasti ar prisiminti Irma Thomas, Agnes Obel, Avenue Q ar Alabama Shakes. Ir prie išvardintųjų dar prisijungia, kino teatro filmui tinkantys, režisūra bei montažas sukuria reikiamą draminę atmosferą, kurioje nestinga dinamiškumo, pažįstamų gyvenimiškų situacijų ir įtikinamumo. Žodžiu, pirmąjį sezoną norisi suryti vienu ypu.

Kidman ir Witherspoon sakė, kad negalėjo atsilaikyti gerbėjų spaudimui ir privalėjo parodyti tęsinį. Ir parodė.

Antrąjį „Big Little Lies” sezoną taip pat sudaro septynios serijos ir jos pasakoja apie tolimesnį penkerių moterų, slepiančių bendrą paslaptį, gyvenimą. Antrojo sezono struktūra paprasta, bėganti tiesia linija, be užuominų, ko gali žiūrovas tikėtis pabaigoje. Tiesą sakant, pirmoji serija kiek nugąsdino blankumu: norėjosi kaltinti ir režisierių Vallee’ą pakeitusią anglę Andrea Arnold, ir Meryl Streep (kurios personažas – pas marčią atvykusi uošvienė, siekianti išsiaiškinti sūnaus mirties priežastį, daug žadantis), kurios potencialas nebuvo išnaudotas, ir vietoje stovintį scenarijų, nors prie jo dirbo pati originalios istorijos gimdytoja Moriarty. Tačiau vėliau sulig kiekviena serija buvo tik geriau. Streep galingai (viena prieš penkias) stojo prieš jaunesniųjų aktorių kompaniją ir atsilaikė. Pasitesino ir daugiau dėmesio skyrimas lynčiškosios Laura Dern herojai.

Visgi, akivaizdu, kad kūrėjams pritrūko medžiagos istorijos tąsai, tad kartais teko žaisti tomis pačiomis kortomis (vaikų problemos mokykloje, senos neištikimybės reikalai ir pan.), o tai jau taip stipriai neveikė, kaip pirmajame sezone. Bet vis tiek tos septynios serijos buvo nuostabi kelionė po emocijų kupiną jau pamiltų personažų gyvenimą, kurią rekomenduoju pažiūrėti, ne tik nusivylusių namų šeimininkėms, bet ir šeimininkams.

fb-share-icon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.