Proga prisiminti ir priminti serialą „Black Books” kilo išvydus Vilniaus gatvėse afišas su geltoname fone žengiančiu Dylanu Moranu.

Kiek skeptiškai žvelgiu į tokį organizatorių užmojį. Ne todėl, kad „stand-up’ų” mums nereikėtų, ar kad Moranas angliškai bus mažai kam įkandamas. Skepsis kyla dėl lietuvių homoro jausmo. Gi tūkstančiams per 2012-ųjų „Kino pavasarį” įtiko ir iki ašarų prajuokino „Neliečiamieji”, bet tik vienetų išliaupsintas liko airiškas „Sargas”. Skysto, banalaus, paviršutiniško humoro lygį demonstruoja ir kitos kino platintojų brukamos juostos, bet kai tik humoras peržengia kažkokią nematomą ribą, priartėja prie absurdo, per daug įlenda į intymumą, nusimuša nuo romantinės linijos, imame demonstruoti įsišaknijusį visasupratingumą, suraukiame nosį, nusigręžiame… ir grįžtame prie Kostios garažiuke arba dar kartą sukame „Draugus”, tikėdamiesi rasti eklerą viduje eklero.

Nieko tame baisaus. Ir nepriimkit asmeniškai – taip elgiasi didžioji dauguma pasaulio gyventojų. Juodas humoras tam ir juodas. Skirtas juodai juokaujantiems ir juodas gyvenimo puses pažįstantiems bei suprantantiems. Iš juodo juomoro galima ne tik pažvengti, bet ir apsiverkti ar prileisti į kelnes. O tai ne kiekvienam priimtina.

Tokiu verksmingu humoro paženklintas ir serialas „Black Books” (Morano „stand-up’inė” programa „Yeah Yeah” kiek labiau subalansuota masinei audotorijai), kuriuo galima puikiai pasitikrinti savo humoro jausmą.

Serialo pamišėliška trukmė: viso tik 18 serijų po 20 minučių. Beviltiškai trumpai ir mažai, užtat intensyviai ir be atokvėpio pilvui.

Veiksmas knygyne, pasimetusiame vienoje Londono gatvelių. Du bepročiai, knygyno savininkas airis Blekas (pats Moranas) ir jo asistentas, bei Bleko padružkė Fran gyvena hiperbolizuotame (lyg Tomo ir Džerio, kurie vis žudo bet nenužudo vienas kitą), siurrealistiniame knygyno pasaulyje. Tik apie knyggraužius maža kalbų. Orientacija čia labiau nukreipta į nemėgstančius skaityti, nei į knygų viršelių puoselėtojus.

Lazdavojasi trijulė vienas iš kito ir iš savęs. Juodai. Iš netyčia užklydusių klientų – dar juodžiau. Kartais lazdą perlenkia, bet kitaip nebūtų “black” ir netektų išskirtinumo. Nesveikai juokingas žiūralas, kurį dialogų ir situacijų nesveikumu pralenkti vargu kam pavyks. Rekomenduojama visiems, o ypač knygynų darbuotojams ir kitiems knygų mylėtojams.

Dylan Moran – nepakartojamas. Scena:

httpv://www.youtube.com/watch?v=7uAZO-qHhoM

Kuri iš jūsų kalių norėtų pašokti?

Būtų senesnis serialas, sakyčiau – humoro klasika, dabar – tobulybė.