[tv series:] BOSS

„Competence to do bad things well“

“Auksiniam gaubliui” nominuota JAV televizijos kanalo „Starz“ kieta politinė drama „Bosas“ apie Čikagos mero Tomo Kane’o kasdienybę labai artima pasibaigusiems “Sopranams” ir “Deadwood” bei dar teįsivažiuojančiam “Sausam įstatymui: mafijos gimimui” (“Boardwalk Empire”).

„Boso“ veiksmas vyksta šiomis dienomis Čikagoje: meras užsivertęs aibe tarnybinių darbų darbelių (artėja gubernatoriaus rinkimai, žiniasklaidai reikia “ančių” ir priešininkų kompromato, į priekį būtina prastumti savą kandidatą, aerouosto plėtrai numatytame sklype randami senovės indėnų artefaktai,  stabdantys jau prastumtas statybas, opoziciniai tarybos nariai geruoju nelinkę pritarti mero sumanymams ir t.t.), o dar lyg iš dangaus nukrinta žinia, kad sveikatai ateina galas – Alzhaimeris ir Parkinsonas viename asmenyje pradeda nervų ardomąją veiklą:

karts nuo karto dingsta atmintis, užsikerta „plokštelė“, dabarties suvokimas išnyksta, aplanko haliucinacijos, kyla nervingi nesivaldymo priepuoliai, keičiasi chrakteris. Ligą nuo visuomenės reikia slėpti – kam gi reikalingas psichiškai nesveikas miesto vadovas? Be viso to reikia išlaikyti visuomenei įskiepytą įspūdį, jog puikiai sutaria su žmona, nors iš tikro mato ją tik tada, kai prisiprašo kartu vykti į viešus pobūvius, nes būtina vaidinti idilę sakant kalbą prieš televizijos kameras. Artėjanti užmarštis pabudina ilgesį penkis metus nematytai dukrai, su kuria dėl šios narkomanijos buvo nutraukęs visus saitus. O vienas landus ir dėmesingas žurnalistas nujaučia, kad su meru kažkas darosi, kad nešvarius darbelius darbelius dabar dengia plonytė visuomenei audžiama uždanga – tereikia surasti virvutes, kurios padarytų plyšį…

Kiekvienoje serijoje tas plyšys, bent prieš žiūrovo akis, didėja. Mero ir jo aplinkinių praeities nešvarių darbelių sąrašas pildosi, mechanizmas aiškėja, srutos bėga ant pagrindinių veikėjų galvų, “fuck” iš mero ir kitų burnų liejasi be perstojo, didis politikas nesistengia užgniaužti savo galios ir tik už uždarų durų, likęs vienas tampa vystančia daržove.

Kelsey Grammeris, lyg Džekilas ir Haidas tobulai įkūnijęs savo charizmatišką personažą, tikrai nusipelno gauto “Auksinio gaublio”. Kitiems aktoriams taip pat netrūksta aktorinės meistrystės ir iškalbos. Kathleen Robertson be išlygų patenka į seksualiausių ir geidulingiausių televizijos ekranų aktorių sąrašo viršų (o kažkada vaidino paauglystėje žiūrėtame “Beverly Hills, 90210”) – jos furijiškas personažas su visa palete gašlumo, nimfomaniškumo, nuogumo ir ekstremalumo (kartu su leksikonu ir valdžios brutalumo tematika) verčia serialą reitinguoti “S” kategorijai.

Siužetas ir dialogai susukti taip, kad galima mėgautis ir norisi gaudyti kiekvieną frazę. Bent pirmajame sezone nesijaučia jokio gumos tempimo. Intriguoja užkulisiniai politikų žaidimai, juodosios viešųjų ryšių technologijos, kompromatų kurpimas, disponavimas informacija, politinių instrumentų naudojimas. Viešųjų ryšių agentūros gali pasitobulinti savo veiklos schemas arba pasigirti, kad realybė toli gražu lenkia “Bose” rodomų situacijų aštrumą. O eilinis pilietis turi puikią progą stebėti, kaip kasdien jį mulkina išrinktieji, kokiu masalu ištraukia jo balsą, kaip įmanoma viešai, nesuteršiant savo munduro, pranešti, kad apšikau tau ant galvos aš, bet kalti dėl to visai kiti. Taip pat tai – puiki vieta spekuliacijoms, diskusijoms ir gretinimams su lietuviškaisiais merais: pvz.,  kiek bosiškumo slypi Zuoke, Kupčinske ar kito miesto mere.

Neįprasta ir tai, kad seriale sudėtinga rasti teigiamą herojų, išskyrus įžvalgujį žurnalistą, bet jo įžengimai į aferistų, dviveidžių, garbės, valdžios ir pinigų trokštančiųjų puotą vos pastebimas.

Prie “Boso” nagus prikišo paprastai į serialinius reikalus nelendantis Gus’as Van Sant’as: jo pavardė minima tarp viso pirmojo sezono prodiuserių, bet daug svarbiau tai, kad Van Sant’as pats režisavo pilotinę seriją ir padarė vizualiai stiprų startą. Iš tikrųjų, ir pirmoji, ir kitos valandos trukmės serijos leidžia mėgautis savo vaizdu, kameros rakursais ir fokusais, montažu.

Teko girdėti, kad “Bosą” antrajam sezonui pratęsė dar neparodžius tv ekranuose nei vieno epizodo – o tai retas įvykis serialų istorijoje. Galiu tik paantrinti tokios sprendimo priėmėjams: antrojo sezono ėmiau laukti dar neįpusėjęs pirmojo, nes tokie visapusiškai aukštos kokybės serialai tikrai pasirodo ne kiekvienais metais.

httpv://www.youtube.com/watch?v=VwUeba0mNf8

PAPILDYMAS:
Antrąjį sezoną vartoti dar maloniau, nes žinai, ko tikėtis – iš serialo, nes iš Boso – ir kokiai nuotaikai reikia būti nusiteikus.

Didžiausias sezono praradimas – Martino Donovano, vaidinusio Ezra Stone’ą, efektingas pašalinimas, nors naujų kozirių iš rankovės kūrėjai ištraukė dar ne vieną.

Paskutinis sezono epizodas sudėlioja daug taškų, užbaigia ne vieną siužetinę liniją, tačiau intrigų ir skeletų spintoje likę pakankamai, todėl kanalo „Starz“ sprendimas nutraukti serialą verčia rautis plaukus. Taip, porą trejetą serijų siužetas vystėsi blankokai, tačiau visumoje tai išlieka vienas stipriausių draminių serialų, be kita ko – ir specifinių, neskirtų nusivylusioms namų šeimininkėms. Tad jau po pirmojo sezono buvo aišku, kad milijoninė auditorija ir aukšti reitingai su „Boss“ nedraugaus, tačiau tokiu brangakmeniu savo laidų tinklelyje galėtų didžiuotis kiekviena televizija.

Belieka tikėtis, kad anksčiau ar vėliau dar išvysime epilogą – žadamą dviejų valandų pilnametražį.

Boss oficialus puslapis.

2 komentarai

  1. Nuostabus serialas,su itraukianciu siuzetu.Maciau 8serijas pirmo sezono.Butinai ziuresiu toliau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *