[tv series:] NARCOS (2015 – 2017), NARCOS: MEXICO (2018 – 2021)

I am Pablo Emilio Escobar Gaviria

Vienas ryškiausių, kur ten vienas – pats ryškiausias 2015-ųjų kriminalinis serialas apie realią asmenybę – Kolumbijos narkobaroną Pablo Escobarą, kuris kino kamerų dėmesio nusipelno ne pirmą kartą („Eskobaras: kruvinas rojus” (2014), „Blow” (2001), dokumentiniai „The True Story of Killing Pablo” (2002) ir „Sins of My Father” (2009)), o įvairių šiandienos Lotynų Amerikos narkotikų kartelių vadai tik svajoja apie Escobaro turėtą galią ir šlovę.

„Narcos” kūrėjai koncentruojasi į Pablo šlovės piko metus, laiką, kai politikai, policija, teismai, iš JAV atvykę specialieji agentai ir kariuomenė arba sėdėjo Escobaro kišenėje, arba buvo bejėgiai prieš Kolumbiją ir visą Ameriką apraizgiusį narkobarono tinklą. O Escobarui visos priemonės tikslui pasiekti buvo tinkamos.

Nuo pat pirmųjų serijų, kurias į savo rankas paėmė garsusis Brazilijos režisierius José Padilha (Elitinis būrys / Tropa de elite) ir meksikietis, Oskarą už „Pan’s Labyrinth” kinematografiją gavęs, Guillermo Navarro, įsisuki į Kolumbijos (kur ir filmuota) 1970-uosius metus, kada Eskobaras ir pradėjo kurti savo nenugalimąją imperiją.

Tinkami žmonės prie kameros uždavė serialui fantastišką vizualumą ir neblėstantį siužeto tempą. O dar daugiau liaupsių nusipelno patį Escobarą įkūnijęs brazilas Wagner’is Moura – sunkiai įsivaizduoju, kad kas tobuliau būtų suvaidinęs Pablo meilę ir neapykantą. Ne kartą jaučiausi lyg žiūrėčiau dokumentinę juostą.

Kiek bendrą vaizdą trikdė tik JAV specialiųjų agentų linija, kuriai, mano manymu, galėjo būti skirta mažiau dėmesio. Ši linija lotyniškos atmosferos balioną lyg pradurdavo holivudiška adata ir balionas imdavo bliukšti, kol ekrane vėl pasirodydavo Pablo. Bet tai menkas trūkumas dešimties serijų malonume, kuris 2016-aisiais turi sulaukti tęsinio.

„Narcos” yra dar vienas įrodymas, jog serialai (ir jau į Lietuvą atkeliavęs „Netflix”) išgyvena aukso amžių. Tai džiugina, nes serialai tampa vis brangesni, vis kokybiškesni ir turiningesni, pritraukia vis daugiau aukščiausio lygio žvaigždžių (tiek aktorių, tiek režisierių, tiek techninio personalo), tačiau, kita vertus, tai kiek erzina, nes „kartą paragavęs negali sustoti”, o ši priklausomybė suėda daug laiko. Bet dėl „Narcos” jo nebuvo gaila nė sekundės.

You decide… silver or lead?

Antrasis sezonas, dar dešimt serijų, rodo tolimesnes besislapstančio Eskobaro paieškas. Intrigos čia jau kiek mažiau, nes po pirmojo sezono kilo neišvengiamas noras paskaitinėti šį tą daugiau apie žymiausio narkobarono gyvenimą ir, koks galas laukė Pablo buvo jau žinojau iš anksto. Tačiau kūrėjai nepasišiukšlino, suprato, jog vežimo iš malkos nepriskaldys, tai sulėtino tempą, susikoncentravo į personažų charakterius, sukurpė pavyzdinių draminių momentų (vien ko verta scena, kurioje Pablo susitinka su savo tėvu) ir didesnį dėmesį skyrė šalutiniams personažams.

Ne kartą ekrane pritrūko Wagner’io Moura, įkūnijusio Pablo, bet visumoje „Narcos” kokybės kartelę išlaikė ir lieka vienu geriausiu pastarojo meto serialu.

Netflix jau suskubo pranešti, jog Kolumbijoje narkotikų karai nesibaigė – žiūrovų lauks dar du „Narcos” sezonai, tačiau be Pablo Escobaro. Bijau, jog su šiuo serialu susiklostys situacija kaip su „Homeland” be Damian’o Lewis’o – žiūri toliau, tačiau tik iš inercijos.


Dėl jau anksčiau išsakytų priežasčių trečiasis sezonas nebuvo labai laukiamas ir ne kartą atidėliojamas, tačiau kai pradėjau, tai jau sustoti nesinorėjo. Gal ir nereikėtų sakyti, jog naujasis pasakojimas nusisekė dar labiau negu eskobariškasis, tačiau tikrai jis nėra nė kiek prastesnis. Tą patį pasakojimo stilių išlaikydamas „Narcos” rodo kito garsaus Kolumbijos narkobaronų, Cali kartelio, galvų iškilimą ir krytį.

Viskas lyg jau matyta, siužetas paremtas tikrais faktais, tik kiek pagražintas vardan kinematografinio įspūdžio, sutinkame daug naujų veikėjų ir jau matytą JAV DEA agentą, Javierą Peną, kurį vaidina Pedro Pascalis. Pastarasis čia pastebimai gauna daugiau dėmesio ir labiau atsiskleidžia. Ir šiaip, 3 sezone nebėra tokio vienvaldžio aktoriaus-lyderio, koks buvo Pablo vaidinęs Wagneris Moura, užgožęs visas kitas pavardes. Gal todėl čia visi personažai atrodo vienodai įdomūs, lygiaverčiai ir kaustantys dėmesį. Kūrėjai netempia gumos ir į 10 serijų koncentruotai sudėjo įdomiausius kriminalinius ir istorinius momentus, kurių bekompromisiškumas gniaužia kvapą. Tad dabar jau galiu teigti, jog Narcos vis dar lieka vienas kokybiškiausių XXI amžiaus serialų.


Narcos: Mexico

Iš esmės tai tas pats „Narcos”, tik iš Kolumbijos persikėlęs į Meksiką. Teisūs yra sakantys, kad taip galima sukurti nesibaigiančią narkotikų kartelių Santą Barbarą, nes iš esmės istorijos yra panašios: kvaišalai, visuotinė korupcija, narkobaronai, daug pinigų ir daug mirčių. Bet nereikia meksikietiškos serialo atšakos nurašyti. Pirmasis sezonas gavosi visai ne prastas, netrūko įtampos, dramos, veiksmo ir netikėtumų siužete. Ko pasigedau seriale – to meksikietiško mirties ritualizavimo (Santa Muerte), vietinių švenčių, mariačių ir kitų kultūrinių apraiškų. Ir žinoma, įspūdingesnio pagrindinio veikėjo, aktoriaus nei Diego Luna – charizmatiškesnio, įtikinamesnio, stipresnio tiek išvaizda, tiek charakteriu.

Išduosiu, kad čia yra ir scena, kur meksikietiškojo kartelio kelias persikerta su kolumbietiškojo, kur dar legendinis Eskobaras savo piko viršūnėje ir jis pats (vaidinamas to paties Wagner’io Moura’o) pasirodo kelioms minutėms, ir jose Eskobaro jėga nušluoja visą Meksikos kartelio ir jų vado įdirbį.

Žinoma, reikia turėti omenyje, kad „Narcos: Mexico” pirmasis sezonas rodo įvykius dar iš praeitojo amžiaus, kai Meksikos narkotikų karai nebuvo pasiekę dabar visiems žinomo apogėjaus. Tad tikiu, kad ši istorija turi dar kur plėtotis ir gali net pranokti jau matytas Kolumbijos kartelių dramas.

Antrasis sezonas. Gana pilkas ir ilgai stovinti vietoje. Nuolat dirginantis viltį, kad tuoj tuoj parodys kažką netikėtą, ypatingą, bet taip ir neparodantis. Toks jausmas, kad ne tik su scenarijumi bėdos, bet ir su stilistika ne viskas tvarkoje (ar ten kas su kūrybine grupe radikaliai pasikeitė?). Anksčiau ir vizualiai būdavo smagu stebėti veiksmą, šįkart to pritrūko. Žinoma, įdomesnio turinio trūkumas tam padarė įtakos. Diego Luna vaidinamas personažas yra per daug vienpusiškas – ta nuolat suraukta kakta ir perspausto rimtumo mimika neįtikina ir neveža. Viena smagesnių ir gyvesnių linijų buvo moterėlių užsukta narkoverslo virtuvė, bet jos buvo per mažai ir linija liko neišvystyta. Jei taip ir toliau, tai tokių „narkotikų” niekas nebenorės vartoti arba vartos tik kaip foninį žiūralą.

Trečiasis „Narcos: Mexico” sezonas padėjo meksikietiškam serialui tašką. Ir gerai, nes niekas jame neįdomėja, siužetas kartojasi, trūksta įdomaus/originalaus personažo, kuris stumtų visumą į priekį, paralelinės žurnalistikos ir moterų žudiko gaudymo linijos tik dar labiau praskiedžia ir taip silpną narkotikų tematiką, užkadrinis moteriško balso pasakotojas stokoja sintezės su vaizdu. Vienintelis, kas užkabino – Lorenzo Ferro, kuris, deja turėjo tik epizodinę rolę.

fb-share-icon

4 komentarai apie “[tv series:] NARCOS (2015 – 2017), NARCOS: MEXICO (2018 – 2021)

  1. Man asmeniškai, tai vienas kiečiausių kriminalinių serialų sukurtų ever..
    „Narcos“ – šiurpus, nė akimirkai atsikvėpt neleidžiantis dokumentinis epas su fantastiška Escobarą įkūnijusio Wagner’io Moura vaidyba. Čia vienas iš tų atvejų, kai „blogietis” žiūrovą nuginkluoja savo asmenybės žavesiu, protu, charizma ir net nepastebi, kai imi „sirgti” už šį šaltakraujį narkobaroną, kaip už tautos herojų, kur kas labiau nei už bandančius jį sutramdyti :).
    Stipri ir įdomi ne tik Escobaro linija, bet ir politikų, kurie turėjo nemažai paprakaituoti bei prisiimti didelę atsakomybę darant sprendimus susijusius su Pablo.

    Laukiam pratęsimo!!!

  2. Labai įtraukia, tai tiesa. Įdomu ką rodys kitam sezone nes istorija apie eskobaro nuotykius rodos jau į pabaigą. Grysiu namo – paklausysiu švedų ‘eskobar’

    1. Man būtų irgi patikę, kad dar porą serijų ir visą šį reikalą būtų pabaigę. O rodyti dar gali apie tuos 15 mėnesių, kuriuos Escobarą gaudė po pabėgimo iš „Katedros”, arba apie jo jaunystę.

    2. Ramai, reiškia, kad artimiausiu metu reiks organizuotis galimo tęsinio aptarimą su gana aiškia kulinarine vakaro kryptimi :))

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.