[tv series:] NARCOS (2015 – 2017-)

I am Pablo Emilio Escobar Gaviria

Vienas ryškiausių, kur ten vienas – pats ryškiausias 2015-ųjų kriminalinis serialas apie realią asmenybę – Kolumbijos narkobaroną Pablo Escobarą, kuris kino kamerų dėmesio nusipelno ne pirmą kartą („Eskobaras: kruvinas rojus“ (2014), „Blow“ (2001), dokumentiniai „The True Story of Killing Pablo“ (2002) ir „Sins of My Father“ (2009)), o įvairių šiandienos Lotynų Amerikos narkotikų kartelių vadai tik svajoja apie Escobaro turėtą galią ir šlovę.

„Narcos“ kūrėjai koncentruojasi į Pablo šlovės piko metus, laiką, kai politikai, policija, teismai, iš JAV atvykę specialieji agentai ir kariuomenė arba sėdėjo Escobaro kišenėje, arba buvo bejėgiai prieš Kolumbiją ir visą Ameriką apraizgiusį narkobarono tinklą. O Escobarui visos priemonės tikslui pasiekti buvo tinkamos.

Nuo pat pirmųjų serijų, kurias į savo rankas paėmė garsusis Brazilijos režisierius José Padilha (Elitinis būrys / Tropa de elite) ir meksikietis, Oskarą už „Pan’s Labyrinth“ kinematografiją gavęs, Guillermo Navarro, įsisuki į Kolumbijos (kur ir filmuota) 1970-uosius metus, kada Eskobaras ir pradėjo kurti savo nenugalimąją imperiją.

Tinkami žmonės prie kameros uždavė serialui fantastišką vizualumą ir neblėstantį siužeto tempą. O dar daugiau liaupsių nusipelno patį Escobarą įkūnijęs brazilas Wagner’is Moura – sunkiai įsivaizduoju, kad kas tobuliau būtų suvaidinęs Pablo meilę ir neapykantą. Ne kartą jaučiausi lyg žiūrėčiau dokumentinę juostą.

Kiek bendrą vaizdą trikdė tik JAV specialiųjų agentų linija, kuriai, mano manymu, galėjo būti skirta mažiau dėmesio. Ši linija lotyniškos atmosferos balioną lyg pradurdavo holivudiška adata ir balionas imdavo bliukšti, kol ekrane vėl pasirodydavo Pablo. Bet tai menkas trūkumas dešimties serijų malonume, kuris 2016-aisiais turi sulaukti tęsinio.

„Narcos“ yra dar vienas įrodymas, jog serialai (ir jau į Lietuvą atkeliavęs „Netflix“) išgyvena aukso amžių. Tai džiugina, nes serialai tampa vis brangesni, vis kokybiškesni ir turiningesni, pritraukia vis daugiau aukščiausio lygio žvaigždžių (tiek aktorių, tiek režisierių, tiek techninio personalo), tačiau, kita vertus, tai kiek erzina, nes „kartą paragavęs negali sustoti“, o ši priklausomybė suėda daug laiko. Bet dėl „Narcos“ jo nebuvo gaila nė sekundės.

You decide… silver or lead?

Antrasis sezonas, dar dešimt serijų, rodo tolimesnes besislapstančio Eskobaro paieškas. Intrigos čia jau kiek mažiau, nes po pirmojo sezono kilo neišvengiamas noras paskaitinėti šį tą daugiau apie žymiausio narkobarono gyvenimą ir, koks galas laukė Pablo buvo jau žinojau iš anksto. Tačiau kūrėjai nepasišiukšlino, suprato, jog vežimo iš malkos nepriskaldys, tai sulėtino tempą, susikoncentravo į personažų charakterius, sukurpė pavyzdinių draminių momentų (vien ko verta scena, kurioje Pablo susitinka su savo tėvu) ir didesnį dėmesį skyrė šalutiniams personažams.

Ne kartą ekrane pritrūko Wagner’io Moura, įkūnijusio Pablo, bet visumoje „Narcos“ kokybės kartelę išlaikė ir lieka vienu geriausiu pastarojo meto serialu.

Netflix jau suskubo pranešti, jog Kolumbijoje narkotikų karai nesibaigė – žiūrovų lauks dar du „Narcos“ sezonai, tačiau be Pablo Escobaro. Bijau, jog su šiuo serialu susiklostys situacija kaip su „Homeland“ be Damian’o Lewis’o – žiūri toliau, tačiau tik iš inercijos.


Dėl jau anksčiau išsakytų priežasčių trečiasis sezonas nebuvo labai laukiamas ir ne kartą atidėliojamas, tačiau kai pradėjau, tai jau sustoti nesinorėjo. Gal ir nereikėtų sakyti, jog naujasis pasakojimas nusisekė dar labiau negu eskobariškasis, tačiau tikrai jis nėra nė kiek prastesnis. Tą patį pasakojimo stilių išlaikydamas „Narcos“ rodo kito garsaus Kolumbijos narkobaronų, Cali kartelio, galvų iškilimą ir krytį.

Viskas lyg jau matyta, siužetas paremtas tikrais faktais, tik kiek pagražintas vardan kinematografinio įspūdžio, sutinkame daug naujų veikėjų ir jau matytą JAV DEA agentą, Javierą Peną, kurį vaidina Pedro Pascalis. Pastarasis čia pastebimai gauna daugiau dėmesio ir labiau atsiskleidžia. Ir šiaip, 3 sezone nebėra tokio vienvaldžio aktoriaus-lyderio, koks buvo Pablo vaidinęs Wagneris Moura, užgožęs visas kitas pavardes. Gal todėl čia visi personažai atrodo vienodai įdomūs, lygiaverčiai ir kaustantys dėmesį. Kūrėjai netempia gumos ir į 10 serijų koncentruotai sudėjo įdomiausius kriminalinius ir istorinius momentus, kurių bekompromisiškumas griaužia kvapą. Tad dabar jau galiu teigti, jog Narcos vis dar lieka vienas kokybiškiausių XXI amžiaus serialų.

4 komentarai

  1. Man asmeniškai, tai vienas kiečiausių kriminalinių serialų sukurtų ever..
    „Narcos“ – šiurpus, nė akimirkai atsikvėpt neleidžiantis dokumentinis epas su fantastiška Escobarą įkūnijusio Wagner’io Moura vaidyba. Čia vienas iš tų atvejų, kai „blogietis“ žiūrovą nuginkluoja savo asmenybės žavesiu, protu, charizma ir net nepastebi, kai imi „sirgti“ už šį šaltakraujį narkobaroną, kaip už tautos herojų, kur kas labiau nei už bandančius jį sutramdyti :).
    Stipri ir įdomi ne tik Escobaro linija, bet ir politikų, kurie turėjo nemažai paprakaituoti bei prisiimti didelę atsakomybę darant sprendimus susijusius su Pablo.

    Laukiam pratęsimo!!!

  2. Labai įtraukia, tai tiesa. Įdomu ką rodys kitam sezone nes istorija apie eskobaro nuotykius rodos jau į pabaigą. Grysiu namo – paklausysiu švedų ‘eskobar’

    1. Man būtų irgi patikę, kad dar porą serijų ir visą šį reikalą būtų pabaigę. O rodyti dar gali apie tuos 15 mėnesių, kuriuos Escobarą gaudė po pabėgimo iš „Katedros“, arba apie jo jaunystę.

    2. Ramai, reiškia, kad artimiausiu metu reiks organizuotis galimo tęsinio aptarimą su gana aiškia kulinarine vakaro kryptimi :))

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.