[tv series] PARENTHOOD (2010-2015)

„Parenthood“ („Tėvystė“) tampa man serialu, dėl kurio pabaigos liūdžiu žiauriai ir jau ilgai. Gal net žiauriausiai ir ilgiausiai. Priežastis, matyt, yra paprasta – po visokių įmantrių pramoginių, politinių, kriminalinių, skraidančių drakonų ir androidų, kovojančių už savo išgyvenimą, istorijų šis šeimyninis serialas yra tikra atgaiva širdžiai.

„Parenthood“ nesistengia nustebinti neįprastais siužeto ar vizualumo vitražais, nekuria iš piršto laužtų situacijų, o tiesiog rodo vienos šeimos kasdienybę. Tokią kaip galima artimesnę realybei, kurioje vyksta tai, kas kasdien sukasi aplink mus, eilinius, ne išskirtinius šio pasaulio gyventojus. Todėl čia nesudėtinga susitapatinti su personažais, atpažinti juose save ir aplinkinius. Todėl tu tiki tuo, ką matai, ne vieną situaciją jau esi išgyvenęs ar joje sukiesi dabar, o tas tikėjimas verčia tave kartu su serialo herojais pergyventi iki ašarų ar juoktis balsu ir džiaugtis už aplankiusią sėkmę.

Serialas rodo vienos amerikietiškos šeimos trijų kartų atstovų gyvenimą. Kai vieni nesustabdomai sensta, artėja prie gyvenimo pabaigos ir džiaugiasi anūkais, kiti tik pradeda spręsti paaugliškas problemas ir bando įsitvirtinti šiame pasaulyje.

Tėvų ir aplinkinių santykis su vaiku, turinčiu Aspergerio sindromą, nėštumas ir naujo žmogaus atėjimas į šį pasaulį, vaikų auklėjimas, karjeros ir asmeninių santykių derinimas, problemos ir sėkmė darbe, šeimyninio verslo ypatumai, mokykliniai rūpesčiai, studijavimo ir studentavimo džiaugsmai, kai pirmąjį bučinį pakeičia pirmasis seksas, alkoholiko vyro ir tėvo problema, įvaikinimas ir gyvenimas su įvaikintu berniuku, išėjimas gyventi atskirai nuo tėvų, artimųjų ligos ir netektis, vestuvės ir krikštynos, draugystė, meilė, neištikimybė, pykčiai, atleidimas ir daug kasdienių dalykų, prasidedančių ir pasibaigiančių tarpusavio santykiais. Lyg neypatingais, tačiau aktualiais kiekvienam, atliekančiam realiame gyvenime sūnaus, dukros,brolio, sesers, tėvo, mamos, senelio ar senelės rolę.

Puikūs aktoriai (tarp kurių daugumai pažįstamas Peteris Krause iš „Six Feet Under“), net vaikai vaidina fantastiškai, o autistą įkūnijantis Maxas Burkholderis visiškai nepakartojamas. Gal kiek rėžia akį šeimynykščių nepanašumas vienas į kitą, bet visumoje tai menkas minusas.

Serialo pirmasis sezonas gal dar leido abejoti jo visapusišku išbaigtumu, tačiau kuo toliau, tuo viskas tik gerėja, rimtėja ir įdomėja, tad tų 100 serijų tikrai bus per maža ir norėsite dar ir dar.

„Parenthood“ neturi didelių žvaigždžių ekrane ir už ekrano, negali pasigirti gavęs daug apdovanojimų, nemušė žiūromumo rekordų, o būtent tai ir liūdina – kad pramoginiai niekalai savo garsiu skalambijimu užgožia natūralią tikrovę, su visomis jos kasdienėmis problemomis. O „Parenthood“ nebėga nuo jų, neleidžia užsimiršti fikcijoje, o ugdo žiūrovą ir padeda jam susivokti realybėje.

Tad pabaigai patarimas – žiūrėkite „Parenthood“ su visa šeima.

 

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.