Conscience do cost
JAV kabelinio kanalo HBO policinis serialas “The Wire” (“Blakės”) jau sąlyginai senokas, bet man patinka žiūrėti televizinius šou, kuriuose jau sudėti visi taškai ir nereikia kankintis po pusmetį laukiant naujo sezono. Nors ir negavęs pagrindinių televizinių apdovanojimų, „The Wire” savame žanre laikomas vienu geriausiu.
Ne visiškai su tuo sutikčiau, nes „The Wire” įsivažiavo labai sunkiai. Kūrėjai tikrai nusipelno pagyrų už autentiškumą (pagrindinis serialo iniciatorius buvęs kriminalinės skilties žurnalistas Davidas Simonas, mums pažįstamas iš žymiojo „Žmogžudysčių skyriaus“ (Homicide: Life on the Street), tikrai išmano, apie ką rašo), nepagražintą policijos darbuotojų, Baltimorės miesto ir gatvės gyventojų paveikslą, tačiau visame tame man pritrūko dinamikos, spartesnio veiksmo, intrigų, kabliukų, kurie stumtų visumą į priekį. Žinoma, tai jau būtų padabinimas, nukrypimas nuo realybės, o ir pats Simonas sakė, kad “The Wire” ne pramogai skirtas, tačiau toks kriminalistų biurokratinio aparato dokumentalizavimas ilgainiui ima pabosti ir, kai serija iš serijos veikėjai sukasi tame pačiame rate, gimsta noras serialą mesti.
Nemečiau, matyt, dėl charizmatiškojo aktoriaus Dominico Westo ir vientiso siužeto – čia ne CSI, kur kiekvienoj serijoj po naują bylą narplioja. “The Wire” pasakoja apie Baltimorės kopų vargus dėl vieno narkotikų platintojų tinklo, kabina įvairias socialines tematikas: nuo narkomanijos iki politikų korupcijos. Viskas gyva, žiauru, nepagražinta, o veikėjų, kaip kiekviename biurokratiniame aparate, daugiau nei reikia.
Pirmasis sezonas baigėsi lyg eilinė serija, o atomazgą pamatyti norėjosi.
Antrasis sezonas kiek perstato figūrėles ir iš gatvės bei kabinetų persikelia į Baltimorės uostą, kur verda savas nusikalstamas gyvenimas. Viskas taip pat realistiškai stipru, nors, atsižvelgiant į serijų trukmę (veik po valandą), veiksmas tebesistumia labai iš lėto. O dar naujų veikėjų priverčia. Čia būtina paminėti ir lietuvaičių pasiekimus – penktoje serijoje epizodiniame vaidmenyje galima išgirsti švarią lietuvišką kalbą, dvi lietuvaitės (viena – kaskadininkė Dovilė Mark, kitos identifikuoti nepavyko) vaidina nelegalias emigrantes.
Trečiasis ir ketvirtasis sezonai: į siužetą įliejamos, mano manymu, visiškai nereikalingos peripetijos dėl miesto valdžios ir juodaodžių vaikų problemos vidurinėje mokykloje – su tokia medžiaga galima buvo susukti visą naują serialą.
O su “The Wire” personažais galima ir susigyventi. Gaila, kad vienas pagrindinių išeina atilsio. Lyg ir galima sakyti, kad tuo galutinis taškas padėtas, o ir serialo reitingai tapę beviltiški, tad ketvirtojo sezono, kuris visgi po dviejų metų pertraukos pasirodė, galėjo ir nebūti, nes ten taip viskas vyniojama į vatą, kad darėsi pikta. Lengva ranka siūlyčiau numoti į “The Wire” po trečiojo sezono, tačiau paskutinis penktasis sezonas drioksteli visu smagumu ir šviežiu oro gūsiu – prie kriminalinių reikalų prisijungia žavesio ir juodo humoro nestokojanti siužetinė linija su vieno Baltimorės laikraščio kasdienybe, kurią sujaukia policijos pakišta „antis” apie mieste siaučiantį serijinį benamių žudiką. Rezultate matome nepakartojamą satyrą, kaip žiniasklaidos pagalba galima tampyti už virvučių tiek politikus, tiek visą visuomenę.
httpv://www.youtube.com/watch?v=9feD6MDcM1E
Taigi, žiūralas rekomenduotinas visiems rimtų (stokojančių holivudinių intrigų) kriminalinių dramų mėgėjams.
Straipsnio autorius niekam tykes ziurovas. As pritariu milijonui zmoniu, kad The Wire yra viena geriausiu TV Dramu televizijos istorijoj. Jei truksta dinamikos ziurekite CSI, o cia kitas lygis. Beje serialas turi didziausia reitinga IMDB, o visi rimciausi zurnalai The Wire isrenka geriausiu, tiesa po nelengvos kovos su Sopranais. Svarbiausia maziau klausyti apgailetinu recenziju