Life’s barely long enough to get good at one thing. So be careful what you get good at.
Kuo toliau, tuo įnoringiau bei priekabiau vertinu visokius naujus, šedevrais vadinamus, žiūralus. Dažnai tame būna tiesiog daug triukšmo. Taip sakant, much ado about nothing. Šįkart ne apie ado, nors apie „True Detective” trimitais ėmė skalambyti dar iki pasirodant pirmajai serijai. Atseit jei jau viename ekrane špilkuosis Matthew McConaughey ir Woody Harrelson, tai be abejo bus bomba. Bet gi tas tandemas turi spausti vašką jau semte išsemtame ir persemptame kriminalinės dramos žanre. Na ką dar čia gali naujo sugalvoti? Ogi nieko. Nieko naujo nesugalvoja ir „True Detective” kūrėjas Nic Pizzolatto.
Visas serialas (bent pirmasis jo sezonas) sukurptas iš gerai pažįstamų šablonų: geras ir blogas, tiksliau, atsidavęs darbui ir ant darbo dėjęs policininkas, ritualinė žmogžudystė, maniakai, serijinis žudikas, šiek tiek mistikos, psichologinių žaidimų, pagrindinių herojų buities, ūkanotos praeities ir daug lakstymo paskui įkalčius bei liudininkus. Tai būdinga ne vienam serialui – kažkodėl labiausiai „Detektyvus” norisi lyginti su ilgam į smegenis sėdusia televizijai sukurta „Red Riding” trilogija – tačiau „True Detective” brangakmenis pavyzdingai nušlifuotas iš visų pusių ir tikrai geba prikaustyti prie ekrano nuo iki.
Vaidyba, pasakojimo dėstymo forma, dialogai, garsas, charakteriai, režisūra, scenarijaus posūkiai – viskas reikiamai sudėliota į lentynėles. Niauri, noirinė atmosfera sklinda be perstojo, lengvai šiurpina ir įtraukia.
Pagrindinių veikėjų tandemas blizga nuo pirmųjų kadrų. Nuostabūs personažai su profesionalia vaidyba. Juos godžiai siurbi net kai šnekos vyksta ne į temą. Kita vertus, šnekos ne apie bylą, o apie pačius veikėjus daug labiau veža, nei bylos narpliojimo niuansai. Gi vis tiek aišku, kad byla anksčiau ar vėliau kažkaip išnarplios.
Superinis garso takelis (žinoma, pirmoje vietoje The Handsome Family su „Far From Any Road”), laukiniškas vandeningas kraštovaizdis ir kitos dekoracijų detalės niekaip neleido įtikėti, kad pagrindinis siužeto veiksmas sukasi 1995-uosiuose, o ne mažiausiai 40 metų atgal, kai žmogžudysčių tyrimai vyko kiek kitokiais metodais, kuriuos ir propaguoja Rustis su Marčiu. Tad tas peršokimas į kompiuterizuotuos 2012-uosius, kuriuose Rustis ir Martis, jau buvę kolegos, pasakoja kitiems detektyvams praeities įvykius, žiūrisi kiek neįtikinamai.
Bet tai detalės, kurios serialo visumos jėgos nenuslopina. Net stokodamos originalumo, net būdamas savotišku geriausių štampų lipdiniu „True Detective” lieka panašus į grupę Muse, kurie net panaudoję savo kompozicijose kitų grandų įdirbį, geba pelnyti geriausiųjų vardą.
Tad antrasis sezonas laukiamas uh kaip nekantriai, nors kalbos, kad McConaughey gali pakeisti Bradas Pittas optimizmo neteikia. Bet tai dar pamatysim. Neužbėgam už akių.
httpv://www.youtube.com/watch?v=mXG1netn9_g
You end up becoming something you never intended.
———
2 sezonas: Gomurį iš karto maloniai nuteikė pasikeitę įžanginiai titrai su Leonardo Coheno „Nevermind”. Ir praktiškai tiek to gerumo iš antrojo sezono. Kaip ir buvo žinoma iš anksto, kitas sezonas turi visai kitus aktorius ir visai kitą siužetinę liniją. Kūrėjai veik (nes dingo misticizmas) sugebėjo išlaikyti pirminę atmosferą, sugebėjo likti vizualiai stilingi (tik amerikietiškas retai gyvenamas vietoves pakeitė urbanistiniai kadrai) ir depresyvūs, tačiau forma be turinio didelės vertės nesukuria, o minėtas depresyvumas kyla labiau iš visumos nuobodumo, nei kinematografijos.
Naujos aktorių komandos žvaigždės – Vince Vaughn, Colin Farrell ir Rachel McAdams čia tinka, tačiau pagal neaiškų scenarijų vaidindamos savus personažus, jos blaškosi lyg į naktinę lempą besitrankančios plaštakės. Tiesa, vaidina puikiai, bet pasakojama istorija žavi tik atskiromis scenomis, o ne visuma.
Detektyvinė linija visiškai neįsivažiuoja, striginėja, neprikausto, o finalinė serija džiugina tik tuo, jog pagaliau baigėsi šis sezonas. Viena, kas liko atmintyje – scena, kur Farrellas bendrauja su sūnumi, stebimas socialinės darbuotojos.
Ilgokai vargau su trečiuoju sezonu. Veik pusmetį. Nepakabino nuo pat pirmosios serijos – tiesiog dar viena dingusių ar nužudytų vaikučių byla nekėlė jokio domesio. Jau ekranuose buvo n tokių istorijų. Tačiau ne čia slypi sezono „silpnasis žvynas” – gi ir pirmasis sezonas iš esmės buvo suręstas ant neypatingos, prostitutės nužudymo, bylos, tačiau ten veikęs detektyvų tandemas buvo šviežias gūsis begalinėje televizijos serialų pasiūloje. Mahershala’s Ali ir Stephen’as Dorff’as yra tolokai nuo to šviežumo, originalumo, įdomumo ir įtikinamumo. Jie tiesiog dar vieni kieti farai, kuriems darbas yra viskas, o asmeninis gyvenimas ne rožėmis klotas. Bet tų „užbylinių” vingių čia ypač ir pristigo. Pasirinktas nelinijinis pasakojimas duoda pliusų, tačiau Nic’as Pizzolatto tik paskutinėje serijoje kaip reikiant susigriebė ir sugebėjo išnaudoti Ali vaidinamo Hayso demencijos kortą. Žodžiu, įspūdis toks, kad Pizzolatto po puikaus 2014-ųjų televizinio starto, scenarijų rašymo pasiūlymų ir veiklos nestokoja ir dėmesys šįkart nebuvo sutelktas vien į „True Detective”. Tad turime tiesiog dar vieną detektyvinę istoriją, kuri galėjo būti daug geresnė.
Labai labai patiko. Tik kurį laiką dabar negalėsiu žiūrėt į jokius elnio ragus, Užgavėnių papročius apskritai, bet čia dėl to, kad „perdozavau”- per dieną pasižiūrėjau pusė sezono. O Matthew McConaughey tai šaunuolis- išdrįso nusivalyt saldaus vyruko įvaizdį ir pradėt vaidint rimtuose filmuose ir šis serialas dar kartą tai įrodo.
O matei su McConaughey „Mud”? Nedaug ten jo, bet taip pat blogiuko vaidmenyje pasirodė labai kietai.
Man panašiai buvo su „Homelandu” http://www.imdb.com/title/tt1796960/. Kai per viena savaitgalį užsikabliavus pažiūrėjau visą sezoną, pradėjo rodytis, kad ir mane supa vien užsislapstinę teroristai ir spec. agentai :))) Bet vis tiek, sezonui pasibaigus skaičiuodavau mėnesius, dienas kiek liko iki kito rudenio, naujos „dozės” :)))
:)) Kas keisčiausia, aš niekad beveik serialų nežiūriu, nebent kokį CSI arba Black Books, nes labai užkabina ir tada atrodo nieko negali daryt, kol nepasižiūri visų serijų. Taip kad dabar gal naujo sezono nesisiųsiu, nes blogai baigsis:)
Ovidijau, mačiau „Mud”, patiko.Jau su „The Linkoln Lawyer” man pradėjo viskas su Matthew patikti. Bet vistiek- „Dallas Buyers Club” ir „True detective” vaidyba aukštumoj, ankstesni filmai – apšilimas(bet neblogas).
Gal jau kas apžiūrėjot antrą dalį?
T.y. sezoną?:)
kaip tik dabar žiūrim ;) nauji aktoriai pagrindiniuose vaidmenyse nelabai leidžia įsijaust, kad tai tas pats serialas, bet gal įsivažiuosim..
Pasižiūrėta ir antras sezonas. Taip, sutinku, kad detektyvinė linija nekokia, susimaišo į nusikaltimą įsivėlę politikai, policininkai ir verslininkai, niekas tampa nebeaišku. Turbūt šį kartą reikia atidžiau žiūrėti į personažų dialogus, į jų santykius su savimi (visi tyrėjai turėjo problemų, švelniai tariant) ir vieno su kitu. Man patiko jų liūdesys, pasimetimas, keista ir nejauki neegzistuojančio Vinčio miesto erdvė, garso takelis. Tas „bufetas”, kur Frenkas susitikdavo su Ray- labai twinpyksiškas, o pats Frenkas – labai orus, užtat kiti nusikaltėliai – nuobodžiai patekti, jų skiriamieji bruožai yra užsienietiški akcentai ir neskoningi rūbai. Tai va, man patiko antras sezonas, nors čia akcentai kitur sudėlioti, bet nemanau, kad neverta žiūrėt.