[tv series:] VINYL (2016)

Vinilas (tokia garso įrašo laikmena) šiuo metu ant bangos. Tad, kai pamatai tokio pavadinimo kūrinį ir prie jo prisidėjusius tokius žmones kaip Mick’as Jagger’is, Martin’as Scorsese, Terence’as Winter’is, tai mažiausia, ko tikiesi, yra serialo muzikalumas ir vizualumas.

Pirmasis lūkestis visai pasiteisino – „Vinilas” turi puikios muzikos, jį žiūrint galima atrasti Ty Taylor (ir grupę „Vintage Trouble”), islandus Kaleo, pagrindinės serialo temo autorių Sturgill‘ą Simpson‘ą, ar prisiminti legendinius Mott the Hoople.

Nebuvo blogai ir su vizualine serialo puse – rodomo laikmečio atmosfera atkurta pavyzdingai.

Tačiau, bendrai vertinant „Vinilą”, visus pliusus nubraukė blankus siužetas. Tiesa, tai sąlyginis teiginys, nes „Vinilą” norisi skelti į dvi dalis – įvadinį opusą, kurį išsižiojus galima būtų žiūrėti kino teatre kaip atskirą filmą, ir likusias devynias serijas, kurios yra tik pilkas, dėmesio nekaustantis atspindys pirmosios.

Scorsese, pats sėdęs už režisieriaus vairo, įvadinei serijai pasitelkė operatorių Rodrigo Prieto (Biutiful, Babel, Brokeback Mountain) ir susuko aukščiausios klasės dviejų valandų trukmės filmą. Apie 1970-ųjų NIujorką, apie vienos garso įrašų leidybinės kompanijos vadovą, pačią kompaniją, jos ir visos muzikos industrijos darbo užkulisius bei kulisus. Pramanyto leiblo „American Records” vadovas, kurį įkūnijo Bobby Cannavale, savotiškai veda žiūrovą per miestą, kuriame sienos alsuoja disko ir pankroko eros pradžia; veda iš biuro į gatvę, iš gatvės į pogrindinį klubą, į vieną, į kitą, pro jau garsių grupių užscenines orgijas ir pradedančiųjų pirmuosius viešus pasirodymus, rodo naujų talentų medžiojimo plotus, siurbia į save vis daugiau alkoholio ir narkotikų, kol finalinė scena užgriūva kartu su nuo muzikos (ar narkotinių haliucinacijų) susmengančiu pastatu. Ši scena (beje, ne iš piršto laužta) padaryta beprotiškai talentingai ir įtaigiai. Lyg vienu metu stebėtum „Trainspotting”, „Velvet Goldmine” ir kokį disaster‘į. Žodžiu, tai tikrai būtina pamatyti. Tiek melomanui, tiek kinomanui.

O kas vyksta toliau, kitose „Vinilo” serijose? Praktiškai – šūdmaliavimas.

Kompanija bando pakilti iš pelenų, o jos vadovas įsisuka į greit pabostančią svaiginimosi ir bėgimo nuo nužudymo liniją. Kūrėjai stengiasi aprėpti daug, tačiau turėjęs būti muzikiniu serialas virsta kriminaliniu. Vietomis blyksteli viena kita puiki scena, atgaivinanti širdį, tačiau jos toliau neplėtojamos, vėl grįžtama prie pagrindinio Ričio Finestros (Cannavale, kuris vaidina pagirtinai) personažo, tačiau scenarijus stringa, siužetas nebesirutulioja, išskysta, kiekviena serija lyg seka atskirą istoriją. Per daug dėmesio skiriamam Ričiui lygiaverte atsvara galėtų būti atskira linija su Ričio žmona (Olivia Wilde), tačiau ji ekrane šmėsteli tik retkarčiais – lyg norint priminti žiūrovui, kad tokia buvo. Šeimyninės dramos epizodų numarinimas (tiek pačių Finestrų šeimos, tiek kitų įrašų kompanijos darbuotojų), manau, buvo nevykęs sprendimas, nes pirmose serijose tai buvo daug žadantys momentai.

Serialo neišgelbėja ir realios asmenybės (David Bowie, Robert Plant, Andy Warhol ir kt.), kurias įkūnijantys aktoriai svarbesnio vaidmens visoje istorijoje negauna. Taigi, nieko nuostabaus, jog scenarijus „Vinilą” nužudė ir antrojo sezono nebus. Ir ačiū Dievui, nes paskutinių serijų žiūrėjimas buvo tapęs lengva kankyne.

fb-share-icon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.