Britiška (netikėkit, ką rašo music.lt) ketveriukė prieš porą metų išlindo į dienos šviesą, o pernai trinktelėjo singlu „Midnight Wave”. Taip trinktelėjo, kad visos blakės išlakstė.
Liūdna, kad nei vienas gabalas (ypač gaila dėl pačio „Midnight Wave”, kurį primygtinai rekomenduoju pasileisti negirdėjusiems) iš minėto singlo nepateko į debiutinį ilgagrojį, nesukant galvos pavadintą grupės pavadinimu – „Two Wounded Birds”.
httpv://www.youtube.com/watch?v=_C6yvZ_WYhk
Albumas tikras grožis: pirma pusė – trankesnė, linksmesnė ir šoklesnė, antroji gal ne tokia graži, nes saldi, romantiška ir tamsesnė. Šitas skanumas padarytas iš indie rock skambesio rėmų ir pagrindo, kuriame ausį džiugina niekad savo aktualumo neprarandantis surfas (tik „Daddy’s Junk” išimtis su tikru rokabiliu), toks klasiškas, kokį grojo Atlantics ar Beach Boys ir tuo pačiu šita klasika skamba visai šviežiai su vietomis pagaunamu The Vaccines melodingumu ir Chris Isaak melancholija. Tokį seną naujumą galima palyginti su analogija kine, kai Q. Tarantino špagetiniai vesternai žiūrisi kaip šiuolaikiškumo viršūnė.
httpv://www.youtube.com/watch?v=xiU2NeInung
(Smagumas – gitaros partija lyg iš Pretenders „Don’t Get Me Wrong”)
TWB vokalisto Johnny Danger švarus balsas tokiai muzikai lipte limpa. Dar galėtų prisidėti koks pritariamasis vokalas, bet visumoje tai ir taip yra nenuobodus klausalas.
Pasitaškykit prieš lopšines:
httpv://www.youtube.com/watch?v=dvBKtWKNWB8
tokias B pusės lopšines:
httpv://www.youtube.com/watch?v=gbnVw1RemZE
http://www.facebook.com/
surfing. Yeah