Jei Stavaris būtų vyresnis kokiais dvidešimt metų, dievaži, šita pora scenoje būtų panaši į Mark ir Brix Smith iš The Fall šeimynėlę. Save jie pristato kaip du žmones – du kolektyvus Tytia Mina Teremina (TMT) ir Verslo Rizikos Rezervas (VRR). Sumanymas pasiteisino – moteriška siela (Tytia-Rūta) išplečia VRR reiškinio galimybes. Taip jie kur kas įtaigiau ir meistriškiau perduoda savo subtilias, tuštybę ar kvailumą niekinančias koncepcijas. Pavyzdžiui, daina Kauno Divertismentas, kurioje pagrindinis vaidmuo tenka žaviai save įsimylėjusiai idiotei iš Kauno arba kūrinys Sraigtasparnis, kuriame kažkokia verslo klasės sapnuotoja dėlioja savo nuotykių strategijas. Jei tai darytų pats Stavaris, tai nebūtų taip įtikinama ir natūralu. Tytia-Rūta intonuoja išlaikydama Stavario stilių – vis pratęsia žodžių galūnes. Ir bet kokį nusidainavimą jai galima atleisti – jei ji viską darytų „teisingai“, tai jau nebūtų TMT/VRR.

VRR visada žavėjo gebėjimu tyčiotis iš tuštybės be jokio cinizmo ar tiesioginės konfrontacijos, kurios kur kas daugiau pas Sportą ar kitus alternatyvos klano kolektyvus. Stavaris – puikus filosofas, jo gebėjimas įžvelgti temas dainoms bei subtilus žodžių parinkimas žavi. Galbūt todėl nuo šios poros scenoje dvelkia ramybe ir pasitikėjimu vienas kitu. Jie abu tarsi kokiame burbule ir nereikia jokios ekspresijos, kad įsijaustum į muziką. Šį vakarą jie apsiginklavę tik grojykle Korg ir bosine gitara. Jei rūpinčiausi šių žmonių garsu, gal išryškinčiau bosinės gitaros skambesį ir padaryčiau jį labiau „metaliniu“. Žinoma, viską praturtintų ir gyva gitara, bet Stavaris suabejoja: Reikėtų viską kitaip aranžuoti. Gali būti, bet jei kas brūkštelėtų kelis akordus, grupė turėtų pilnesnį garsą. Kita vertus tas vėsokas kalimas ir kelių natų maigymas yra tikras nesumeluotas ir žavintis lo-fi.

Kiti www.g-taskas.lt projektai Facebook’e: Muzikos naujienos turintiems ausis (nauji video klipai ir trumpos dėmesio vertų naujų albumų apžvalgos/rekomendacijos).